Moters kūnas yra sukurtas taip, kad pajėgtų išnešioti, pagimdyti ir išmaitinti savo atžalas. Vis dėlto nemažai ką tik pagimdžiusių mamų susiduria su įvairiais žindymo sunkumais. Kartais jų galima išvengti, o jei ne, juos beveik visada galima įveikti.
Toliau aprašomi dalykai, kurie turi neigiamą ir teigiamą įtaką žindymui. Tai nereiškia, kad jei susiklostė taip, tai nepavyks žindyti, o jeigu taip – tai maitinsi krūtimi be problemų. Tačiau pravartu žinoti, kas kelia grėsmes sėkmingam žindymui, ir suprasti, kad greičiausiai reiks daugiau pastangų startui, jeigu jūsų ir vaikelio istorijoje nutiko nepalankus žindymui dalykas. Čia rasite patarimų, padedančių „neutralizuoti” neigiamus veiksnius arba jų išvengti.
Kaip ruoštis žindymui nėštumo laikotarpiu
Nėščioji dabar gali nesunkiai susirasti daug kokybiškos informacijos internete, užsirašyti į nėščiųjų arba konkrečiai žindymo kursus, daug sužinoti iš specialios literatūros, kurios yra ir lietuvių kalba. Tai būtų pirmasis žingsnis pasiruošti žindymui, ypač jei šalia nėra sėkmingo žindymo pavyzdžių.
Dažna moteris, vertindama maitinimą krūtimi, renkasi gimdyti namuose (tai nėra įteisinta) arba Naujagimiui palankioje ligoninėje. Net ir tokio statuso neturinčioje ligoninėje galima prašyti leisti pirmąkart naujagimį pažindyti ne vėliau kaip per pusvalandį nuo gimimo arba kai tik leidžia jo ir mamos sveikatos būklė, neduoti naujagimiui jokių krūties ir mamos pieno pakaitalų, bet leisti jam žįsti mamos krūtį tiek ir tada, kiek jis nori, neatskirti kūdikio nuo mamos, nebent to reikia dėl rimtų medicininių priežasčių.
Tokie pageidavimai galėtų įeiti į nėščiosios susidarytą gimdymo planą, kurį ji prieš gimdymą aptartų su akušeriu-ginekologu. Gimdymo plane tai pat galima aprašyti, ko moteris tikėtųsi iš medicinos personalo įvairiose galinčiose pasitaikyti situacijose ir ko ji jokiu būdu nenorėtų.
Kas svarbu gimdant
Būsimoji mama turėtų suprasti, kad kuo daugiau medicininės intervencijos patirs, tuo didesnė rizika susidurti su žindymo sunkumais. Tarkim, įvairūs ligoninėse paplitę nuskausminamieji naujagimiui gali sukelti čiulpimo, rijimo ir kt. sunkumų. Populiarioji epidūrinė nejautra taip pat gali sąlygoti įvairių gimdymo komplikacijų ir paskatinti didesnę intervenciją. Saugiausiais yra laikomi įkvepiami nuskausminamieji, taip vadinamos linksminamosios dujos, nes jų poveikis yra greitas ir trumpas. Yra įvairių alternatyvių nuskausminimo būdų, pvz., kvėpavimas, masažas ir kt., kurie ne mažiau veiksmingi.
Pernešiotus kūdikius gydytojai paprastai paskatina gimti dirbtinai, tačiau galbūt galima rinktis natūralias priemones: spenelių stimuliaciją, lytinį aktą, akupresūrą, akupunktūrą. Taip pat galima prašyti, kad sąrėmių metu būtų leista vaikščioti ar sėdėti, o ne vien gulėti. Išsiaiškinkite, ar tikrai būtinas ne iki galo išnešioto vaikelio gimdymo sužadinimas, nes paskatintas gimti 37-39 nėštumo savaitę, naujagimis gali turėti neišnešiotuko bruožų: žįsti silpnai, tuoj pat užmigti.
Cezario operacija taip pat nėra palankus žindymui gimdymo būdas. Pirmiausia ji gali sutrikdyti natūralų laktacijos hormonų išsiskyrimą. Kita blogybė – užgimęs naujagimis tik retais atvejais priglaudžiamas prie mamos kūno ir pažindomas. Labai dažnai mamai ir kūdikiui tenka kurį laiką pabūti atskirai, o ir pogimdyminėje palatoje mama dėl pjūvio ir kai kurių komplikacijų negali pasirūpinti savo vaikeliu, todėl jis laikomas naujagimių skyriuje, o ne su mama. Čia naudingos šeimyninės palatos, kai ligoninėje gali pasilikti ir tėtis ar kitas artimas asmuo ir asistuoti mamai.
Dar vienas dalykas – cezario pjūvis, taip pat ir tarpvietės kirpimas, kelia skausmą po gimdymo ir suvaržo mamos judėjimo laisvę, fizinį pajėgumą, mažina žindymo pozų pasirinkimą. Galbūt visgi galima gimdyti be šių procedūrų?
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį po gimdymo
Žindymą gali sutrikdyti ir kai kurios rutininės procedūros po gimdymo. Tai vos gimusio mažylio Apgar įvertinimas, svorio ir ūgio matavimas, apiprausimas. Šios procedūros galėtų būti atliktos vėliau, kai naujagimis pasimėgauja odos su oda kontaktu prie mamos ir pažinda. Kraujo tyrimai, vakcinacija ir kitos skausmingos procedūros, jei yra būtinos, galimos atlikti vaikeliui žindant. Tada jam sukels mažiau nemalonumų.
Jei mažylį įkurdino naujagimių skyriuje, gali būti įprasta ten esantiems kūdikiams duoti čiulptuką, pagirdyti gliukoze ar vandeniu, pieno mišiniu. Motinos pieno pakaitalų medikai gali skirti įvairiose situacijose ir dažniausiai juos maitina iš buteliuko. Tai trukdo naujagimiui išmokti taisyklingai žįsti, o mamos organizmui – pradėti gaminti pieną, todėl verta išsiklausinėti specialistų, ar tie pakaitalai tikrai būtini.
Reikia pripažinti, kad ne visada galime išvengti nepageidaujamų intervencijų, kartais jos tiesiog gyvybiškai būtinos, o kartais jauna mama tiesiog pristinga drąsos ar argumentų prieštarauti ligoninės personalui. Neverta sielotis dėl to, ko negalima pakeisti, verčiau dėmesį sutelkti į tai, kad atsiradę sunkumai būtų kuo greičiau įveikti.
Kaip pradėti sėkmingai žindyti
Pirmiausia reiktų nuramdyti visus neigiamus jausmus. Galbūt po sudėtingo gimdymo mamai lieka slogi nuotaika, didelis nuovargis, ji jaučiasi nusivylusi savimi ar pyksta ant medicinos personalo, tačiau dabar laikas pradėti džiaugtis savo mažyčiu stebuklėliu. Pienas atsiranda iš ramybės ir meilės.
Jei džiaugsmą temdo tarpvietės kirpimo ar cezario pjūvio vietos skausmas, verta žinoti, kad dauguma nuskausminamųjų yra suderinami su žindymu, tačiau būtina pasitarti su gydytoju ar žindymo specialistu. Jei po gimdymo neįmanoma būti su naujagimiu ir / ar jo žindyti, sėkmingas žindymas gali susiklostyti vėliau. Rekomenduojama, kad mama reguliariai nusitrauktų pieną ir sumaitintų jį alternatyviais būdais: pipete, šaukšteliu, taurele ir t. t. Jei vis dėlto neįmanoma išvengti buteliuko, dirbtinio maitinimo eiga turi kuo labiau priminti maitinimą krūtimi.
Net ir visiškai sveikiems kūdikiams bei jų mamoms naudingas odos su oda kontaktas. Mama įsitaiso pusiau gulomis, jai ant nuogos krūtinės paguldomas nuogas, tik su sauskelnėmis, kepuryte ir pirštinėmis, vaikelis ir uždengiamas antklodėle arba mamos drabužiais. Mažylis prie mamos turi glaustis pilvuku, galvytė pakreipta į šoną, kad galėtų netrukdomai kvėpuoti. Šitoks kontaktas dar vadinamas kengūros metodu ir ypač rekomenduojamas neišnešiotukams bei neramiems kūdikiams. Jo metu vaikelis išmoksta geriau palaikyti savo kūno temperatūrą, nusistovi jo plaučių ir širdies darbas, užsimezga akių kontaktas su mama, atsiranda pirmieji bandymai sugriebti spenelį ir žįsti. Panašiai galima pabūti dviese šilto vandens vonioje.
Nuo pat pirmų dienų tinka nešioti vaikelį slinge ar vaikjuostėje. Pastebėta, kad, būdamas arti mamos, mažylis ramesnis, o mama gali sureaguoti į pirmuosius alkio signalus nelaukiant verksmo, tad užtikrinama pakankama pieno gamyba ir pakankama vaikelio mityba. Nešiojančias vaikus mamas taip pat rečiau lanko pogimdyminės nuotaikų kaitos.
Kai kyla įvairių klausimų ar trūksta paramos iš aplinkinių, mamai padės žindymo konsultantė ar žindymo palaikymo grupė, veikianti netoliese. Žindymo konsultantės ar žindymo vadovės – tai sėkmingą žindymo patirtį turinčios mamos, apmokytos pagal specialią literatūrą arba turinčios specialų medicininį išsilavinimą. Jos gali pakonsultuoti telefonu, el. paštu arba atvykti į namus, dažnai savanoriškais pagrindais, t. y. nemokamai.
Žindymo palaikymo grupės – paprastai tokių žindymo konsultančių suburti jaunų mamų klubai, kurie reguliariai susitinka. Susitikimų metu galima pasidalyti savo patirtimi, išgirsti panašių istorijų iš kitų, gauti atsakymus į rūpimus klausimus, o svarbiausia – palaikymą, jog eini teisingu keliu.
Pagal La Leche League šaltinius