Vėliava, kuria jau 24 metus nepertraukiamai džiaugiamės, savo gyvomis, natūraliomis spalvomis yra džiugi iš savęs ir kviečia žaidimui.
Jaunėlis pirmadienį grįžo trispaviu skruostuku:
Sakau:
– Kovo 11-ąją šventėte?
– Ne, Nepriklausomybę! Dainavom „Lietuva, Tėvyne mūsų”.
Vakare pradėjom ruošt želė:
Jaunėliui maisto gamyba dabar – vienas mėgstamiausių užsiėmimų pasaulyje. O želė – vienas skaniausių patiekalų 🙂 Paįvairinimui dar įbėrėm torto pabarstukų į žalią spalvą. Jie iš pradžių gulėjo dugne, bet stingstant iškilo į paviršių.
Šiandien džiaugėmės tokiu vaizdu:
O vakare ėjom paklausyt koncerto:
Žingsniuojant per miestą vaikams smagiausia buvo matyt visur vėliavas. Gaudė akimis įdomesnes: kuri apsisukusi aplink kotą, kuri ant medžio šakų pasikabinusi, o štai ant gatvės šviestuvų – mažesnės, o ta mašina ir veidrodėlius pasipuošusi! Jaunėlis didžiavosi, kad ir jis su vėliava, mat veiduko nesiplovė 🙂
O namie jau mėnesį kabo štai tokia vėliava:
Žodžiu, tos trys spalvos taip ir kviečia žaisti, piešti, gaminti, dainuoti. Mylim ir didžiuojamės!