Siūlo maitinti tualetuose
Žindymas viešumoje – vis dar įžiebiantis lietuvių diskusijas klausimas. Vis dėlto net ir didžiausiems konservatoriams tenka pripažinti, kad šeimų gyvenimas gerokai pakitęs, vaiko gimimas neatima šanso išeiti į miestą, kavines, parodas, filmus ir koncertus. „Turime pasidarę žindymui palankių vietų žemėlapį, viena tobuliausių vietų, kai esame centre, Gedimino prospekte, kol kas yra Seimas. Ten užrakinta, bet apsaugininkas duoda raktą ir įleidžia.
Kitose visuomeninėse patalpose tokių vietų trūksta, mamos renkasi kavines, ieško žindyti draugiškos vietos ženkliuko ant durų, kad galėtų pamaitinti kūdikį nesulaukdamos smerkiamų žvilgsnių, komentarų iš padavėjų ir lankytojų“, – savo ir kitų kūdikius turinčių mamų patirtimi pasidalijo Ieva Dapšauskė, Prieraišiosios tėvystės centro direktorė.
Žindymo kambarys Seime prieš kelerius metus atsirado šio centro ir parlamentarės Astos Baukutės iniciatyva.
Maitinanti moteris palankiai įvertino aplinkos ministro šių metų sausį pasirašytą Statybos techninio reglamento priedą, kuriame nurodoma, kad viešojo naudojimo pastatuose būtina įrengti patalpas kūdikiams žindyti ir pervystyti. Tokios patalpos turės atsirasti projektuojamuose, statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose visuomeninės paskirties pastatuose: dideliuose prekybos pastatuose, dideliuose kino teatruose, kultūros namuose, teatruose, aukštosiose ar profesinės paskirties mokyklose, miesto teritorijose esančiuose oro uostuose, geležinkelio, autobusų stotyse.
„Universitetuose studijuojančioms mamoms kūdikius atveža tėčiai, jos pamaitina mašinoje. Žindymo kambariai, nors kai kurioms šeimoms gali atrodyti kaip rezervatai, yra geras sprendimas, ramesnė vieta žindyti. Kuo daugiau tokių vietų, tuo geriau, ir galiausiai prieisime prie to, kad visuomenė pripras prie žindančių mamų, tai nebebus toks dėmesį traukiantis dalykas“, – vylėsi I. Dapšauskė.
Visuomenės požiūris kinta lėtai
Tarptautinės žindymo konsultantus, kūdikių turinčius tėvus vienijančios organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad maitindamos krūtimi viešose vietose motinos nesiekia demonstruoti savo kūno ar sukelti pasipiktinimo – jos paprasčiausiai rūpinasi svarbiausiais vaiko poreikiais. Tarptautinės organizacijos „La Leche League“ žindymo konsultantė savanorė Ieva Driukienė Alfa.lt sakė matanti dar nemažai neišprusimo žindymo klausimais. Stebint diskusijas apie žindymą viešose erdvėse, jai ne kartą teko girdėti net pačias žindančias mamas, smerkiančias tas, kurios kūdikius maitina viešumoje.
„Mamos, žindančios viešumoje, nėra kokios nors ekshibicionistės, jos tik maitina savo vaiką, daro tai natūraliausiu, sveikiausiu jam būdu. Reikia pripažinti, kad dažniausiai mamos krūties net nesimato, ir tik iš vaikučio pozos galima daugmaž nuspėti, kad vyksta žindymas“, – sakė I. Drukienė, rašanti tinklaraštį jaunoms šeimoms „Dirbu mama“.
Kūdikio mitybos režimas, pasak jos, kitoks negu suaugusiojo, o motinos pienas jam – ne tik maistas, bet ir nusiraminimas. Visuomenei derėtų geriau suvokti šiuos dalykus. „Dėl to dirbame ir mes, ir daugelis kitų organizacijų. Tačiau požiūris ne taip lengvai keičiasi, ypač kai esama priešingų srovių. Kadangi visuomenė sunkokai priima žindančias mamas, lengvai randami ir tvarkingi žindymo kambariai visiems palengvina situaciją. Be to, kartais tiesiog reikia ramios vietelės tiek mamai atsipūsti, tiek mažyliui pažįsti be pašalinių trukdžių. Dar daugiau, kūdikiai ne tik dažnai valgo, bet ir dažnai tuštinasi, tad tokie kambariai labai palengvina motinystę ir šiais atvejais.
Nereikia uždaryti moters namie. Nereikia ir atskirti jos nuo kūdikio. Jei ji galės ramiai išeiti į miestą su vaiku žinodama, kad bus kur pažindyti, pakeisti vystyklus, visi bus laimingesni“, – į maitinančias motinas palankiau žiūrėti paragino I. Driukienė ir pridūrė, kad žindymo viešumoje klausimas aktualus ir kitoms šalims, ne vienoje jų moterys vis dar drovisi kūdikius maitinti mieste.
Pačios mamos liberalesnės nei prieš porą dešimtmečių, skandinavų įtaka ir pamažu griūvantys mitai, kad mamos pienas nėra vertingas, taip pat prisideda prie teigiamo požiūrio į žindymą. „Vaiko gimimas neatima šanso išeiti į parodas, filmus, koncertus. Prisitaikome“, – besikeičiančią visuomenės nuomonę pastebėjo I. Dapšauskė.
Truputį apnuogintas maitinančiosios kūnas neturėtų jaudinti
Kas nutiko visuomenei, kuri dar prieš šimtmetį nekreipdavo dėmesio į laukų pakraščiuose žindančias darbininkes ir piešdavo madonas apnuoginta krūtimi su kūdikiu ant rankų? Visuomenei, kurios akys įprato prie gilių iškirpčių, bet suka akis nuo maitinamo kūdikio? Tokius retorinius klausimus Alfa.lt kalbinta Prieraišiosios tėvystės centro atstovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė kėlė prieš ketverius metus, kai žindymo viešumoje klausimu buvo diskutuojama kur kas aršiau.
„Prieš šimtą metų mamos nesislėpdavo kampuose, jos žindydavo vaikus laukuose, net bažnyčiose būdavo specialus suolas žindyvėms. Kodėl dabar tai tapo problema, ir ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje? Truputį apnuogintas motinos kūnas mūsų visuomenei atrodo baisus, nors nuogas moters kūnas reklamose nieko nebejaudina. Daugelio jaunų mamų galvose jau susiformavo motinystės stereotipas: vaikas būtinai turi turėti čiulptuką, buteliuką, vežimėlį, o natūrali motinystė neaprašoma biologijos vadovėliuose, apie ją dukroms nekalba mamos namuose“, – tuomet sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė.
Pingback: Geriausi žindymo apdangalai | Dirbu Mama