Darželinukai mėgsta persirenginėti. Anuomet Naujamečiui būdavo rengiami karnavalai. Paišdykaukim su vaikais? Pasidaryti kostiumą labai paprasta, nes vaikai pilni vaizduotės, tad nereikia persistengti personažą išpildyti iki galo, užtenka kelių detalių. Štai ką mes esam darę:

Pirmas blynas – saguotas aštuonkojis

Ganėtinai prisvilęs, nes, nors idėja gera, dariau iš to, ką turėjau ir ko nebuvo gaila, tad bendras vaizdas toks šiaip sau. Bet vaikams, ypač jaunėliui, žiauriai patiko! 🙂

Paėmiau keturias nenaudojamas kojines iki kelių, prikimšau glamžyto popieriaus, prisiuvau įvairių sagų.

Sagomis taip pat papuošiau kelnių klešnes ir marškinėlių rankoves. Taigi keturios kojinės, dvi klešnės ir dvi rankovės = aštuonios kojos. Kam sagos? Čiuptuvai!

Kojines prisiuvau ant medžiaginio diržo. Dar parinkau kepurėlę, o ant jos pritaisiau dvi akis – vėlgi iš sagų: didelių tamsių ir mažų šviesių viduriukams.

Deja, nufotografuoti dvimetį baisiai sunku, maždaug taip…

    

Antras blynas – tigras su lankeliu

Buvo tuomet tigrai vyresnėliui ant bangos. Ieškojau tigrų kostiumų internete ir vienas pasirodė ypač elementarus – tiesiog tigriškai margi marškinėliai. Ką, negaliu tokių pasidaryt?

Pirmiausia išsiaiškinau, koks margumas vis dėlto yra tigro.

Tai – leopardas:

Tai – gepardas:

Tai – tigras:

Ėmiau keliais dydžiais per didelius vasarinius marškinėlius, išverčiau į kitą pusę (kad nesimatytų paveikslėlio) ir pridryžiavau su juoda izoliacine juosta. Dryžių kraštelių kampučius nukarpiau (nes dryžis kraštuose lyg siaurėja) ir priklijavau kitose vietose kaip trumpus dryželius. Tigro pilvas baltas ir mažiau dryžuotas ar nedryžuotas, o link nugaros dryžiai vis tankėja. Su spalvomis nežaidžiau, bet dryžius taikiau prie originalo.

 

Kostiumą užbaigė kartoninės auselės, pritvirtintos prie lankelio (tigrų ausų viduriukas irgi baltas).

Ir, žinoma, „makiažas” 🙂

Šiuo kostiumu esu labiausiai patenkinta. Dryžiai, tiesa, nesilaikė itin ilgai, bet vienai dienai užteko sočiai. Nuotraukose – jau po visko.

Aaa, tiesa, dar galima užsimaut ir tigrines kojines! 🙂

Trečias blynas – paukštelių sparnai

Visiškai nepersistengiant, nes paukštelių kaukės reikėjo vos porai valandų, be to, norėjau, kad vaikai atrodytų pasipuošę, o kostiumas netrukdytų vaidinti scenoje, griebti nuo stalo maistą, bėgioti, klūpėti, šliaužioti ir visa kita, kas jiems šauna į galvą po oficialiosios dalies.

Taigi sprendimas buvo paprastas: gražūs drabužiai + nedideli sparneliai. Ačiū mamai – įkvėpimas iš mano vaikystės paukštelio kostiumo. Ir kadangi savu kailiu išbandyta, tai tikrai tikrai sparnai neturi būti dideli, kad nė kiek nevaržytų natūralių rankos judesių.

Iš kartoninės dėžės iškirpau sparnus, kad būtų ne ilgesni nei nuo peties iki alkūnės. Nudažiau spalvomis, kurios derėtų su parinktais drabužiais (naudojau temperą – ji man daug mielesnė už guašą), kraštelius dar papuošiau blizgučiu (rudas – dažas iš rankdarbių parduotuvės, baltas – klijai su sidabriniais blizgučiais.)

 

Ant rankų sparnelius laikė dvi gumelės, kurių mazgeliai kukliai kyšojo gerojoje pusėje. Vaikai sakė, dzin. Juk svarbiausia, kad yra blizgučių! 😀

Kostiumo „vinis” (vaikai tiesiog dievina!) – „gaidžio” skiauterė iš plaukų, supurkštų putomis 🙂

Dar keletas paprastų būdų persikūnyti į kitą personažą:

• piešimas ant veido,
• „karūna“ su norimo personažo bruožais,
• „domino“ su norimo personažo bruožais.

Pastarųjų galima rasti internete nemokamam atsispausdinimui (rinkitės kietesnį popierių arba sluoksniuokite), bet dažnai užtenka tiesiog idėjų, o paskui jau viskas savaime 😉

Smagių!