Sausio 21 d. – Tarptautinė susitikimų žaisti diena.

Tinklaraštininkė Ilona Viluma, GIGIbloks įkūrėja, paskatino tokią švęsti. Ši diena jai atrodo aktuali, nes vaikai dabar smarkiai prilipę prie ekranų ir juos reiktų paskatinti laisvai žaisti.

Laisvai žaisti – tai imtis veiklos be taisyklių, nurodymų, o tiesiog čiupti pirmus pasitaikiusius žaislus, geriausia net ne žaislus, o taip kokius daiktus, ir laisvai kurti siužetą. Vaikai geriausia tai daro gamtoje, kai netyčia rastas pagalys tampa ir lazda, ir šautuvu, ir meškere, ir stiebu vėliavai, ir dar balažin kuo. Atsimenu, kaip vaikystėj iš kaštonų kevalų kurdavom kambarius su baldais ir apgyvendindavom juose kaštonų šeimas. O kiek užsiėmimo kokioj apleistoj palėpėj, rūsy ar garaže, kur kiekvienas neaiškus daiktelis gali tapti praktiškai bet kuo!

Apvali dėlionė laisvai žaidžiant tampa skrybėle, langu, telefonu, vairu, liūto karčiais, grafo apykakle, šuns antkakliu, ragais………

Šiuolaikinių vaikų užimtumas dabar dažniausiai smarkiai organizuotas, kad tik visur būtų kuo daugiau lavinimo: darželio laikas užpildytas prasmingomis veiklomis, paskui būreliai ir t. t. Todėl yra dar svarbiau užtikrinti laiko laisvam žaidimui. Tiesą sakant, jis geriausiai ir lavina – plačiausiai išlaisvina vaizduotę. Daugiau apie tai pasakoja Renata Lazdin.

Susitikimas žaisti turi dar vieną aktualų aspektą: daug šeimų gyvena užmiestyje individualiuose namuose ir vaikai praranda galimybę išeit į kiemą pasiausti su draugais. Ypač jei šeimoje vienas vaikas, jam su kuo nors susitikti dar aktualiau.

Jau darželyje su augesniais vaikais rengdavom tokius susitikimus: tai mūsų vaikas pas kokį draugą vieši, tai mes ką nors priimam. Kartais pusdieniui, kartais dienai, kartais su nakvyne. Esant daugiau galvų laisvi žaidimai tampa dar įdomesni. Atsimenu, kai per tėvų „baliukus“ matuodavomės mamų batus ir žirgliodavom po kambarius su jų rankinukais. Kiti pasakoja iš patalų kūrę namus ar tvirtoves. Argi tai nėra patys smagiausi prisiminimai iš vaikystės?

Rytoj – eikim žaist!