Mokykloje, pamenu, šios dvi datos man buvo vienodos. Kovo 11-oji – tikresnė, nes mano pačios išgyventa, bet iš esmės – ir ta, ir ta diena – Nepriklausomybė ir tiek. Dabar, kai pati turiu kam apie tai papasakoti, ima išsigryninti skirtingas kiekvienos šių dienų atspalvis.
Valstybės Nepriklausomybės dieną vaikams paprasčiausia paaiškinti kaip valstybės gimtadienį. Tačiau du gimtadieniai iš eilės? Kažkokia painiava. Iš tiesų ir nėra abi tos datos gimtadieniai. Mes savo šeimoje vasario 16 d. vadiname Meilės Lietuvai diena, o kovo 11 d. – Lietuvos gimtadieniu. Paaiškinsiu kodėl.
1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija galutinai pasidalijo žlungančią Lietuvos ir Lenkijos respubliką. Didžioji dalis etninės Lietuvos atiteko Rusijai. Čia vyko arši ekonominė, politinė ir kultūrinė Rusijos ekspansija, siekiant asimiliuoti lietuvius, surusinti kraštą. Kuo labiau rusai spaudė lietuvius, tuo labiau jie domėjosi lietuviškumu ir veržėsi į laisvę. 1831 m. įvyko didelis sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas. Po jo uždarytas universitetas, daug vienuolynų ir bažnyčių, kurios buvo lietuvybės idėjų platintojos, daug žmonių nužudyta, ištremta, į jų vietas atkelti rusai. Po dar vieno nesėkmingo sukilimo (1863 m.) uždrausta spauda lietuviškomis raidėmis. Tačiau caro priespaudos laikotarpiu mokslo žmonės, gilindamiesi į istorines Lietuvos šaknis, skatino tautinę savimonę. Parašyti svarbūs istoriniai veikalai, tautosakos rinkiniai, grožiniai kūriniai. Ėmė kurtis įvairios draugijos, kilo lituanistinis sąjūdis, skatinęs domėtis LT istorija, kalba, tautosaka.
XIX a. pabaigoje susiformavo literatūrinė lietuvių kalba, buvo leidžiama nelegali lietuviška spauda („Aušra“, „Varpas“), pagyvėjo knygnešių veikla, veikė slaptų lietuviškų mokyklų tinklas. Ėmė formuotis moderni tauta ir išsigrynino idėja atkurti tautinę Lietuvos valstybę. I-asis pasaulinis karas buvo tam tinkamas laikas, nes Rusija kovojo su Vokietija, vidiniai reikalai ne tokie svarbūs.
Dar prieš karą užsienio lietuviai pradėjo teikti memorandumus įvairioms šalims apie sunkią Lietuvos padėtį, inteligentai pačioje Lietuvoje taip pat subrandino aiškią poziciją valstybės suverenumo klausimu, tačiau nebuvo jokio oficialaus organo, kuris tą poziciją išreikštų.
1917 m. Vilniuje sušaukta Lietuvių konferencija, po kurios išrinkta Lietuvos Taryba su pirmininku A. Smetona. Toji Taryba tais pačiais metais ir įteikė Vokietijai (nuo 1915 m. Lietuva Vokietijos valdžioje) deklaraciją dėl nepriklausomybės paskelbimo, kartu susisiejant su Vokietija, tačiau Vokietijai tai įspūdžio nepadarė. Tuomet 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, deklaruodama visišką nepriklausomybę. Tas aktas buvo nugabentas į Berlyną ir Vokietijos laikraščiai jį išspausdino, tačiau Lietuvoje spauda su šiuo aktu nepasirodė, buvo cenzūros uždrausta. Taigi ta diena nebuvo joks realus įvykis, o tiesiog galutinis lietuvių tautos apsisprendimas turėti savo valstybę. Po to po truputį ėmė formuotis valstybės valdymo institucijos, policija, ir tik 1922 m. priimta Konstitucija, skelbianti Lietuvą nepriklausoma demokratine respublika su valstybine lietuvių kalba, valstybingumo ženklais trispalve ir Vyčiu.
Taigi vasario 16-oji – visai ne gimtadienis, o veikiau Lietuvos gyvybės užmezgimas, kilęs iš didelės meilės Lietuvai, jos kalbai, kultūrai ir istorijai. Todėl vasario 16-ąją mes vadiname Meilės Lietuvai diena.
Tuo tarpu kovo 11 –oji – tikrai gimtadienis, nes po „dainuojančiosios revoliucijos“ 1990 m. vasario pab. į Aukščiausiąją Tarybą išrinktas Sąjūdis kovo 11-osios posėdyje paskelbė, kad Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba vadinsis Lietuvos Aukščiausiąja Taryba, mūsų valstybė – Lietuvos Respublika, jos valstybiniai ženklai – Trispalvė, kuri tuoj pat ir pakabinama vietoj tarybinės vėliavos, ir Vytis, kurio kol kas nėra, bet nuo fasado nuplėšiamas LTSR herbas. Tuoj pat priimami įstatymai, atkuriantys Lietuvos valstybę, senąją konstituciją, sugiedamas Lietuvos himnas – V. Kudirkos „Tautiška giesmė“. Tai tikras gimimo triumfas, gimė šių laikų Lietuva. Tad ir vadiname kovo 11-ąją Lietuvos gimtadieniu. Su švente!
Pingback: Kas antrą dieną – šventė | Dirbu Mama