Vakar, kaip dera tikrai žiemai, ėmė ir pradėjo snigti. Gaila, kad ant žemės nė viena snaigė neužsiliko – jau vaikai taip laukia, kada lėks su rogėmis! Ir šįmet mes net nelaukę sniego jau susistatėm visą amuniciją balkone. Kad tik nesurūdytų iki tos tikrosios žiemos… 🙂

„Žinai, jeigu jau šalta ir žiema, tai gal mums reiktų parsinešti eglutę ir papuošti žaisliukais?”, šiandien pasiūlė vyresnėlis. Namų mes taip anksti nepuošiame, tačiau dienas iki Kalėdų jau pradėjome skaičiuoti.

Po pernai smagaus pačių daryto advento kalendoriaus neabejojau, kad nuo šiol kasmet patys gaminsimės. Visus metus rinkau dėžutes ir ant mūsų baro ruošiausi pastatyti panašiai tokį miestą, tačiau mane aplenkė tėtis (!), nupirkęs du paprastus, bet gražius Marks&Spencer advento kalendorius.

Vis dėlto smagiau, kai šokoladas ne už dyką, tad užduotėles padarėme atskirai. Ant spalvotų popierėlių surašiau tokių paprastų dalykėlių kaip ir pernai: „apkabinti brolį”, „nupiešti piešinį”, „parašyti savo vardą”, tik šįkart dvigubai daugiau – abiem smaližiukams. Kai kurias jų galvojo ir rašė pats Žiogutis.

Paskui subėrėm į stiklainiuką kartu su skaidriais karoliukais, kurių nelabai matosi, bet barška, kai kapstai, ir išėjo visai nebloga dekoracija.

Tyliai galvoju, gal kasdien skaitydamas po užduotėlę, Žiogutis iki Kalėdų pradės rišliai skaityti… 🙂