Vėliava, kuria jau 24 metus nepertraukiamai džiaugiamės, savo gyvomis, natūraliomis spalvomis yra džiugi iš savęs ir kviečia žaidimui.

Jaunėlis pirmadienį grįžo trispaviu skruostuku:

Sakau:

– Kovo 11-ąją šventėte?

– Ne, Nepriklausomybę! Dainavom „Lietuva, Tėvyne mūsų”.

Vakare pradėjom ruošt želė:

Jaunėliui maisto gamyba dabar – vienas mėgstamiausių užsiėmimų pasaulyje. O želė – vienas skaniausių patiekalų 🙂 Paįvairinimui dar įbėrėm torto pabarstukų į žalią spalvą. Jie iš pradžių gulėjo dugne, bet stingstant iškilo į paviršių.

Šiandien džiaugėmės tokiu vaizdu:

O vakare ėjom paklausyt koncerto:

Žingsniuojant per miestą vaikams smagiausia buvo matyt visur vėliavas. Gaudė akimis įdomesnes: kuri apsisukusi aplink kotą, kuri ant medžio šakų pasikabinusi, o štai ant gatvės šviestuvų – mažesnės, o ta mašina ir veidrodėlius pasipuošusi! Jaunėlis didžiavosi, kad ir jis su vėliava, mat veiduko nesiplovė 🙂

O namie jau mėnesį kabo štai tokia vėliava:

Žodžiu, tos trys spalvos taip ir kviečia žaisti, piešti, gaminti, dainuoti. Mylim ir didžiuojamės!