Mes įsitikinę nuo seno –
Prie televizoriaus ekrano
Jūs neprileiskite vaikų,
Nes daros iš tiesų baugu!
O dar geriau – tą bjaurų daiktą
Išmeskit iš namų – ir baigta.
Nes kur tik buvome nuėję,
Visi vaikai kaip išprotėję
Žiūrėjo filmus per naktis,
Išpūtę skaudančias akis.
(Mes matėme aną savaitę,
Kaip akys sprogdavo įkaitę)
Vaikai tik sėdi, laiką gaišta,
Juos užburia kiekvienas vaizdas.
Jie būna visiškai apsvaigę:
Jiems vis daugiau to šlamšto reikia!
Na, taip – tada namuos tylu.
Vaikai nebekulia stiklų,
Tada nereikia jų raminti,
Jūs galit priešpiečius gaminti,
Iššluot grindis, suplaut indus…
Tačiau ar pagalvojat jūs,
Ar susimąstote kada –
Kokia iš viso to nauda?
JUK VISA TAI SUMAIŠO PROTĄ,
PALIEKA SIELĄ SUŽALOTĄ,
TAIS NIEKAIS UŽKEMŠA JAM GALVĄ,
NUSKURDINA JO GIMTĄ KALBĄ.
JISAI DAUGIAU NEBESUPRANTA,
KĄ ŽMONĖS PASAKOSE RANDA.
JO SMEGENINĖ – TARSI SŪRIS –
MINKŠTA, JOKIŲ MINČIŲ NETURI.
JISAI NEMĄSTO – JIS TIK ŽIŪRI!
Gerai, jūs galit pasakyti,
Jei mes išjungsim daiktą šitą,
Tai kuo užimsime vaikus?
Dabar paaiškinkite jūs:
Mes klausiame, kaip jūsų vaikas
Yra įpratęs leisti laiką?
Ką veikdavo visi vaikai
Ne televizijos laikais?
Pamiršote? Negali būti!
Na, pagalvokite truputį…
Sakykit, kas atspėjot, kas?
TAIP! JIE SKAITYDAVO KNYGAS!
SKAITYDAVO! Ir visą laiką
Ieškodavo naujų pabaigę.
Lentynose ir ant lentynų –
Visur galybė buvo knygų!
Prie lovos, ant grindų, ant stalo –
Knygelės, laukiamos be galo.
Kiek pasakų, kiek burtų, monų,
Drakonų, turčių ir čigonų,
Salų užburtų ir karalių
Jų laukė puslapiuos knygelių!
Piratai, siaučiantys laive.
Drambliai, keliaujantys žeme.
Miške žmogėdros kelia puotą,
Ant laužo kaitindami puodą.
(O kas ten laukia amžinai?
Tai Penelopė – nežinai?)
Na, o mažyliai, aišku, skaitė
Snieguolę, Raudonkepuraitę
Ir mylimą visų Pelenę…
Jie viską nuostabiai išmanė:
Iš kur kupra kupranugario,
Iš kur gerumas geradario,
Kodėl protingas trečias brolis,
Kodėl nesiseka gobšuoliui.
Anie vaikai senų laikų
Tiek knygų perskaitė puikių!
Taigi mes ligi šiolei manom –
Visai nereikia to ekrano!
Jūs televizorių iškėlę,
Įrenkit knygų lentynėlę!
Prikraukit įvairiausių knygų!
Ir nesvarbu, jeigu užpyko
Ir verkia nuskriausti vaikai,
Ir keikia jus. Tai neblogai,
Nes po savaitės, po kitos
Vaikai galiausiai pasiduos.
Supras, jei nori išmanyti,
Turi geras knygas skaityti.
O jau tada, kai jie pradės –
Jų skatinti nebereikės.
Jų širdys bus gerumo pilnos.
Jie bus rimti, protingi, kilnūs.
Stebėsis patys – Dieve mano –
Kodėl tiek laiko prie ekrano
Mes šitaip buvome prilipę?..
Tiesiog mes buvo atsilikę!
Jus visa tai labai paguos –
Vaikai tikrai jums padėkos!
Tai Umpų Lumpų daina po to, kai dėl televizijos pamišęs Maikas Tivi perkelia save į ekraną ir smarkiai sumažėja. Ar girdėta istorija? Tikriausiai labiau matyta.
Mes irgi ne kartą žiūrėjom labai gražų filmą Čarlis ir šokolado fabrikas. O dabar perskaitėm ir knygą. Ją vertė Violeta Palčinskaitė. Tiesą sakant, knygą ryžausi pirkti tik dėl jos, nes poetai nepritrūksta žodžių ir moka jų pačių įvairiausių. Deja… Skaitydama pagalvojau, kad galbūt ši vertėja – tik poetės bendravardė. Teksto tikėjausi daug raiškesnio, be angliškų klišių buvo, buvo, buvo, buvo. Net ir poezija atrodo pritempta, surimuota ne ką geriau nei pradedančiųjų vertėjų paveikslėlių knygelėse.
Vis dėlto jei vertintume turinį, knyga verta dėmesio. Juodai baltos Quentino Blake`o iliustracijos kaip eskizai duoda užuominų apie veiksmą, bet palieka į valias vietos vaizduotei (ak, jeigu jos dar neužgožė mintinai išmoktos scenos iš filmo). O istorija yra apie penkis vaikus – apsirijėlį Augustą Glupą, aikštingą lepūnėlę Veruką Solt, pamišusią dėl kramtomos gumos Violetą Borigard, televizoriuje ir veiksmo filmuose paskendusį Maiką Tivį ir paprastą neturtingą berniuką Čarlį Baketą. Pirmieji keturi vaikai per savo silpnybes pakliūna į bėdą (kurių kiekviena, regis, gresia mirtimi), o Čarlis už savo ramų būdą ir mandagų elgesį apdovanojamas – jam atitenka Vilio Vonkos šokolado fabrikas su pasakiškais cechais, kur ir vyksta knygos veiksmas.
Sako, Roaldas Dahlas iš pradžių buvo aprašęs 15 išdykusių vaikų, bet antrajame knygos leidime paliko tik 5. Ir, sakyčiau, visai taikliai.
Roald Dahl
Čarlis ir šokolado fabrikas
Iliustravo Quentin Blake
Iš anglų kalbos vertė Violeta Palčinskaitė
Leidykla Garnelis
200 p.
ISBN 978-9955-883-06-7