Tik pusmetis praėjo, o jau turim visureigį eksplorerį. Dar tik ką, norėdamas pajudėti iš vietos, įsisiūbuodavo ant keturių ir dėdavo į priekį ant nosies. Dabar jau nujuda ten, kur nori, be jokių traumų. Būtų ne kartą aukštielninkas susitrenkęs galvą, bet bravo, kad nuo antro mėnesio nuolat praktikuoja atsispyrimą alkūnėmis gulint ant nugaros – galva taip ir nenusileidžia ant pagrindo.

Dienos su tokiu visureigiu smagios – turi daug veiklos savarankiškai. Tačiau naktys liūdnai juokingos. Teoriškai žinojau, bet tik šįkart patyriau, kaip sunkiai miega kūdikiai, išmokę naują įgūdį. Juk raumenys turi atmintį ir veikia kone automatiškai. Taigi vos pasijutęs ant nugaros, jis tuoj pat verčiasi ant šono, nuo šono – ant keturių, tada ropoja arba sėdasi. Beropojant ar atsisėdus sunkiai bepamiegosi…

Tai sukaupę jėgas migdom pakaitom su tėčiu, o jis nusnaudžia pas vieną arba pas kitą, o paskui – oplia – ir vėl sėdi. Juokiamės abu ir iš naujo į miego paieškas…