Sulaukę 2 mėn. kūdikiai Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių skiepijami penkiavalente vakcina PENTAct- HIB, saugančia nuo 5 ligų: Haemophilus influenzae b tipo infekcijos (Hib), difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito. Realiai – nuo daugiau ligų, nes Hib infekcija gali sukelti įvairių susirgimų.

Šiam skiepui galima priešintis vien dėl to, kad tai skiepas nuo kelių ligų iškart, o, kaip teigia vakcinų priešininkai, žmogus neserga keliomis infekcinėmis ligomis vienu metu. Vakcinų šalininkai aiškina, kad serga. Dar įdomu tai, kad imunitetui sudaryti kūdikis nuo šių ligų skiepijamas net 4 kartus! 2, 4, 6 ir 18 mėn. Tuo tarpu teigiama, kad nuo difterijos, pvz., užtenka skiepytis kartą per 10 metų.
Pažiūrėkim atidžiau, kokios tos ligos.

Haemophilus influenzae b tipo infekcijos (Hib) sukeliamos ligos (minimos kaip dažniausios)

Bakteremija – daugelio infekcinių ligų simptomas, dažniausiai trumpalaikis. Tai bakterijų buvimas kraujyje, galintis sukelti sepsį ar septinį šoką, kuris neretai baigiasi mirtimi, bet liga gali ir niekaip nepasireikšti. Dažniausiai atsiranda smarkiai komplikuojantis pneumonijai ar meningitui, chirurginių operacijų metu, taip pat per kateterius, adatas ir kitus daiktus, kurie bakterijas nuo odos gali perkelti į kraują. Dažna bakteremijos priežastis – įvairios dantų procedūros, netgi dantų valymas. Gydoma antibiotikais.

Kūdikiams bakteremija pavojinga, net mirtina, gali būti, jei prasideda nuo salmonelių bakterijų, paprastai sukeliančių tik žarnyno ligą – salmoneliozę. Tačiau pabrėžiama, kad taip atsitinka dažniausiai tik besivystančiose šalyse, pvz., Afrikos regione. Salmonelomis galima užsikrėsti per maistą, nešvarias rankas, vandenį, kūdikis užkratą gali gauti per motiną, o imliausi šioms bakterijoms yra vaikai iki 2 metų.

Kiek peržiūrėjau tekstų, kur kalbama konkrečiai apie bakteremiją, nėra nė žodžio apie Hib. Taigi skiepijantis nuo Hib, apsisaugojimo nuo bakteremijos galim neskaičiuoti. Apskritai nepanašu, kad nuo šios ligos galima kaip nors apsisaugoti – šitiek būdų ja užsikrėsti. Užsikrėtimo riziką realu sumažinti tik laikantis švaros, kruopščiai plaunant rankas, naudojant dezinfekuotus medicininius įrankius, švarų vandenį ir pan.

Pneumonija – plaučių uždegimas. Jis pasireiškia kosuliu, karščiavimu, ligoniui skauda krūtinę, sunku kvėpuoti. Liga kyla dėl įvairių veiksnių, kurių bene dažniausi – bakterijos, virusai, grybeliai, parazitai, plaučių pažeidimai. Tai dažna liga, jai imlūs bet kokio amžiaus žmonės, bet vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms ji dažnai mirtina.

Plaučių uždegimai dažniausi žiemą, jais daugiau serga vyrai nei moterys, juodaodžiai nei baltaodžiai, sergantieji kitomis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą, taip pat rūkaliai, alkoholikai. Esu tikra, kad bent pusė iš šių rizikos faktorių jūsų vaikui negresia.

Plaučių uždegimų yra įvairių rūšių. Vakcinomis galima apsisaugoti tik nuo kai kurių. Dažniausiai pasitaikanti plaučių uždegimo forma – infekcinė pneumonija, kuria užsikrečiama nuo kitų žmonių. Ją dažniausiai sukelia Streptococcus pneumoniae (streptokokų genties bakterijų rūšis) (apie 50%), paskui virusai, netipinės bakterijos ir Hib (apie 18-28%). Plaučių uždegimas (paprastai sukeltas bakterijų, o ne virusų) gali komplikuotis: sutrinka plaučių funkcija, išsivysto sepsis, abscesas.

Bakterijų sukelta pneumonija išgydoma per 2-4 savaites, virusų – 4-6 sav., priklauso nuo to, kaip smarkiai žmogus serga ir kada liga diagnozuojama. Kai kurie virusai nepasiduoda gydymui antibiotikais, bet tarp jų Hib neminimas.

Mirtingumas nuo kiekvieno tipo plaučių uždegimo skiriasi. Nuo bakterijų sukelto uždegimo JAV miršta 5% ligonių; jeigu jis perauga į bakteremiją – kiek daugiau nei 20%. Vaikai iki 5 m. amžiaus (daugiausia naujagimiai) nuo plaučių uždegimo dažniausiai miršta besivystančiose šalyse (90% tokių atvejų), kur nepakanka ligoninių, rentgeno aparatų, antibiotikų pasirinkimo. Su amžiumi mirtingumas mažėja, virš 75 m. vėl išauga. Maždaug 80% pneumonijos atvejų JAV yra pagydoma be hospitalizacijos, tiesiog namuose geriant antibiotikus.

Plaučių uždegimą galima gauti ir atsigulus į ligoninę dėl kitos ligos ar procedūros, dažniausiai susijusios su mechaniniu plaučių ventiliavimu ir pan. Taip įgytu plaučių uždegimu suserga iki 5% ligonių, bet jis yra daug labiau mirtinas, nes segančiojo organizmas ir taip jau nusilpęs nuo tų kitų ligų ar procedūrų.

Plaučių uždegimai kyla ir dėl įvairiausių kitų priežasčių, pvz., prikvėpavus toksinių medžiagų, įkvėpus svetimkūnį ir t. t. Įvairūs virusai (tarp jų ir Hib) sukelia apie 18-28% visų plaučių uždegimų.

Naujagimių plaučių uždegimo prevencija – tai nėščiųjų tikrinimas, ar neturi B grupės streptokoko ir chlamidijų (jeigu turi, skiriami antibiotikai), ir vaisiaus vandenų išsiurbimas iš ką tik gimusio mažylio burnos bei gerklės. Tą visada daro ir mūsų gydymo įstaigose.

Kaip viena svarbiausių prevencijos priemonių išskiriama vakcinacija. Tačiau kalbama, kad per pirmuosius gyvenimo metus vaikus reiktų skiepyti nuo Hib ir Streptococcus pneumoniae, o išsivysčiusios šalys turi dar ir specialią vaikų pneumokokinę vakciną. Mūsų vaikus skiepija tik nuo Hib ir lieka dar šimtas milijonių priežasčių vis tiek pasigauti plaučių uždegimą.

Meningitas – tai smegenų dangalų uždegimas. Jį sukelia per kraują į smegenis patekę parazitiniai mikroorganizmai – virusai, bakterijos, grybelis, taigi meningitas gali būti sukeltas bakterijų, aseptinis, virusinis, parazitinis ir neinfekcinis. Kai kuriuos užkratus platina smulkūs graužikai, todėl ligos sukėlėjas gali pakliūti kartu su maistu. Meningitas taip pat gali būti kitų ligų, pvz., kiaulytės, tuberkuliozės, komplikacija.

Vikipedija:

„Ligos požymiai: galvos skausmas, karščiavimas, vėmimas, sąmonės netekimas, žemas kraujospūdis, padidėjęs leukocitų kiekis, šleikštulys, kaklo raumenų įsitempimas (dėl to lenkiant galvą smakras nepasiekia krūtinės).“

Mažiems vaikams meningitas gali pasireikšti be akivaizdžių simptomų. Jie bus irzlesni, nekaip atrodys. Kūdikiams iki 6 mėn. gali pūpsoti momenėlis. Didesniems vaikams skaudės kojas, šals galūnės, pasikeis odos spalva.

Maždaug 15% meningitu persirgusių vaikų praranda klausą, įgyja mokymosi ir elgesio sunkumų, suserga epilepsija, jų menkesni protiniai gebėjimai.

Bakterinis meningitas kelia didelę grėsmę gyvybei, o nuo negydomo meningito dažnai mirštama (kūdikių mirtingumas 20-30%, vyresnių vaikų – apie 2%). Tokiu meningitu Vakaruose suserga maždaug 3 žmonės iš 100 tūkst. Virusinio meningito atvejų maždaug 3-4 kartus daugiau, jis dažnesnis vasarą, tačiau toks meningitas paprastais greitai išgydomas. Nuo meningito, sukelto Hib ir meningokoko bakterijos, mirtingumas yra mažesnis lyginant su sukeltu B grupės streptokoko ir Streptococcus pneumoniae.

Neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėn. meningitą dažniausiai sukelia B grupės streptokoko bakterijos. Vyresniems vaikams – meningokokas, Streptococcus pneumoniae ir Hib. Esant kontaktui su sergančiuoju profilaktiškai vartojami antibiotikai, o ilgalaikei meningito profilaktikai taikoma vakcinacija. Teigiama, kad tose šalyse, kur skiepijama nuo Hib, Streptococcus pneumoniae ir kiaulytės, smarkiai sumažėjo susirgimai meningitu dėl šių priežasčių.

Gyd. homeopatas S. Stankūnas apie Hib sako štai ką:

„Tai sukėlėjas, o ne liga, todėl kur kas sunkiau kalbėti apie vakcinos efektyvumą. Suomijoje atlikta studija parodė, kad sumažėjus Haemophilus infekcijų, atitinkamai padaugėjo kitų – pneumokokinių bei meningokokinių meningitų (The Lancet, 11 March, 1995, Volume 345, p.661). JAV 1995 m. meningokokinės infekcijos dažnumas buvo didžiausias skaičiuojant nuo 1979 m. Taigi, nėra duomenų, kad bakterinių infekcijų būtų sumažėję, kaip kad buvo tikėtasi.

JAV Minesotos valstijoje atlikus tyrimą, prieita išvados, kad HiB vakcina netgi padidina riziką vakcinuotiems vaikams susirgti meningitu (Michael Osterholm „Meningitis Risk Seen from Use of Vaccine” (St. Paul Pioneer Press Dispatch, April 21, 1987)). Minesotos valstijos gydytojai net buvo kuriam laikui pristabdę skiepijimą šia vakcina.

Suomijoje atliktas 7 metus trukęs didelės apimties tyrimas parodė, kad HiB vakcina žymiai padidina riziką vaikams 5-9 m. amžiuje susirgti cukriniu diabetu (Tuomilehto, Virtala, Karvonenet al.1995; Classen,DC & Classen, 1997).“

Nežinau, kaip jūsų, bet manęs rasti faktai neįtikino skiepo nuo Hib būtinumu. Plaučių uždegimas (beje, iki šiol maniau, kad juo susergama tik smarkiai peršalus) ir meningitas nėra labai lengvos ligos, tačiau Hib – tik viena ir ganėtinai menka susirgimo jomis (nekalbant jau apie bakteremiją) priežastis. Be to, nuo 1892 m. gripo pandemijos 40 m. buvo manyta, kad Hib yra gripo virusas. Nors 1995 m. Hib smulkiai ištirtas, kas užtikrins, kad šių laikų tiesa yra toji tikroji tiesa? Be to, jeigu jau 1995 m. buvo publikuotas 7 m. trukęs tyrimas, vadinas, kūdikiai dar iki viruso ištyrimo buvo masiškai skiepijami nuo kažko?

Informacija iš įvairiausių šaltinių. Visą jų sąrašą pateiksiu pabaigoje. Laukite tęsinio.

Hib iliustracija iš wikipedia.org