Savaitės anekdotas: greitojininkas
Įvažiuojam į kiemą, stovi greitosios pagalbos automobilis, jo vairuotojas šneka telefonu. – Ko ta greitoji čia stovi? – domisi vyresnėlis. – Taigi matai, greitojininkas telefonu kalba, – atsako jaunėlis.
Įvažiuojam į kiemą, stovi greitosios pagalbos automobilis, jo vairuotojas šneka telefonu. – Ko ta greitoji čia stovi? – domisi vyresnėlis. – Taigi matai, greitojininkas telefonu kalba, – atsako jaunėlis.
Prieina mūsų keturmetis ir rimtu veidu taria: – Mama, aš jau ŽINAU, kuo būsiu užaugęs. – Na ir kuo gi? – Supermenu, kuris gali pasiversti į Betmeną!
Vyresnėlis išsikaulijo sudėties užduotėlių. Prirašiau, visas užduotis įveikė be didesnio vargo, tik vienos niekaip nepavyksta. Kiek atneša parodyt, tiek sakau: – Na ne visai taip, dar pagalvok. Kažkurį kartą neapsikentęs: – Pagalvok, pagalvok… Aš gi negalvoju, aš – skaičiuoju!
Tai įvyko šiandien. Pirmasis iškritęs dantis. Kol fotografavau šį atsisveikinimo su pirmąja vaikyste faktą, pribėgo jaunėlis ir su visu rimtumu atkišo delniuką: – Man irgi iškrito dantukas…
Pro mus važiuoja autobusas, aplipdytas Lietuvos ryto krepšininkų nuotraukomis. Varliukas: Futbolas!! Aš: Argi futbolas? Juk kamuolys rankose. Varliukas: O jie visi – vartininkai!