All posts filed under: Akimirkos

Vakarieniaujam gardžiai, sočiai ir gražiai

Norėčiau sakyti, kad mes maitinamės sveikai, bet tai būtų netiesa. Mes tiesiog nesimaitinam nesveikai, nes mūsų racione nėra mėsainių, kebabų, kolos ir bulvių traškučių. Tačiau didžiąją savaitės dalį tiesiog stengiamės sudoroti tai, ko močiutė prigamina sekmadienio pietums, o kai likučiai netikėtai išsenka, griebiamės pačių paprasčiausių, greičiausių patiekalų: makaronai, blynai… Laimei, kad pusryčiams visada valgom šiltą košę ir gana gausiai vartojam vaisių bei daržovių. Bet va, įgūdžių gamintis normalią vakarienę ar pietus beveik nėra. Taigi labai apsidžiaugiau dovana – vakarienės prenumerata. Sutariau, kad atveš 16 val., o 15:58 kurjeris jau buvo prie durų. Ką gi jis atvežė? Pilną maišą maisto produktų ir lapą su receptais. Pirmą vakarą turėjome svečių, tad gaminome iškart du patiekalus: karštą – kiaulienos juosteles su karštomis daržovėmis ir šaltą prie alaus – salotas su rūkyta žuvim. Gal todėl, kad buvo pirmas patiekalas ir į jį įdėjau daugiausia širdies, kiauliena man buvo skaniausia iš visų gautų patiekalų. Salotos irgi geros, bet obuolius ir burokėlius norėjosi pjaustyti smulkiau nei nurodyta, o citrinos sulčių kiekio buvo smarkiai per daug. Antrą vakarą gaminom karališką patiekalą – …

Savaitės anekdotas: tu jiems per gera

Matau, kad kelias minutes vėluosiu į pamoką, susinervinus lekiu prie durų. Septynmetis išlydi: – Nesijaudink. Tu – labai gera mokytoja. Aš žinau! Todėl nieko tokio, kad būsi truputį bloga – pavėluosi. Tu tiems vaikams ir taip per gera. Sakau tau.

Savaitės anekdotas: ech, tos žmonos…

Septynmetis kalba apie vedybas: „Aš tai šiaip norėčiau vesti tave.” Kiek pagalvojęs: „Bet kai aš užaugsiu, tu jau būsi sena…” *** Prieš keletą savaičių taip rašė namų darbuose: