Klasės draugė apgailestauja, kad kelias dienas bus išvykusi ir negalės dalyvauti pamokose. Mokytoja: Nieko tokio, gali pasiimti pratybas ir pasimokyti „nuotoliniu būdu”. Mūsų septynmetis: Aš irgi mokysiuos motoriniu būdu: parsinešiu visas pratybas namo ir ateisiu tik į trečią klasę.
Įkvėpta štai šio Angelo mamos advento kalendoriaus, pernai pagaliau jam ryžausi. Tai, žinoma, tikro dailininko pieštas, tikro maketuotojo maketuotas ir tikroje spaustuvėje spausdintas „susikonstruok pats” variantas, o aš nusprendžiau, kad pasidarysiu pati. Dar gi iš antrinių žaliavų. Specialiai tam neišmesdavau vienkartinių kavos puodelių, kaupiau įvairias dėžutes, kol iki gruodžio turėjau jų 24. Išdėsčiau jas ant ilgo popieriaus lapo (iš Ikėjos ritinio), kad susiformuotų kvartaliukai, gatvės su šaligatviais ir mašinų stovėjimo aikštelės, taip pat numačiau vietą urbanistinėms „žaliosioms zonoms”: Kalėdų eglutei, skulptūroms. Išdėstytus dalykus apibraukiau pieštuku, paskui numatytas linijas paryškinau akvarele. Tada prasidėjo pievelių, šaligatvių ir kelių piešimas, prie kurio noriai prisidėjo vaikai. O aš gaminau namelius. Vienspalviams indeliams užteko prilipinti ar nupiešti langus (kai kuriuos dekoravo vaikai), labai reklaminius apklijavau laikraščiu ar margu popieriumi. Kiekvienas namelis gavo stilizuotą numerį, iškirptą iš kažkokio laikraštuko. Taip mūsų virtuvės baras tapo Kalėdiniu miestu, gal ne itin šventišku, bet mielu. Užduotėles ir saldainius sudėjom tiesiog po indeliais, bet mažai jie domino vaikus. Viską nurungė Geradarių advento kalendorius, kur nykštukų pirštinėlėse vaikai kasryt tiesiog rasdavo po saldainį. Tačiau su mašinėlėmis …
Noriu pasakyti sūnui, kad jeigu jis dabar ko nors nesupranta iki galo, nereiškia, kad niekada nesupras. Jo protas ir gebėjimai auga sulig kiekviena diena. Aš: Kaip manai, tu protingas? Jis: Taip. Aš: O koks būsi po dešimties metų: tiek pat protingas, kaip dabar, ar protingesnis? Jis (pagalvojęs): Kvailesnis. Aš: Kodėl? Jis: Man dabar 7, po dešimties metų bus 17, būsiu paauglys, vadinasi, kvailesnis, nes paaugliai elgiasi kvailai.
Vaikai smarkiai nusižengė filmukų žiūrėjimo taisyklėms. Tėtis neteko kantrybės ir visus filmukus iš vaikų kompiuterio ištrynė. Praėjo kiek laiko, penkiametis klausia: – Tėti, o kada tu tuos filmukus atgal įtrinsi?
Keturmetis grįžo susitaisęs dantis ir pradėjo planuoti valgysiąs tą, paskui aną… Sakau: – O tau gydytoja nesakė dabar kurį laiką nevalgyti? – Taip, – staiga prisiminė tas, – sakė nevalgyti tris dienas!
