Savaitės anekdotas: ech, tos žmonos…
Septynmetis kalba apie vedybas: „Aš tai šiaip norėčiau vesti tave.” Kiek pagalvojęs: „Bet kai aš užaugsiu, tu jau būsi sena…” *** Prieš keletą savaičių taip rašė namų darbuose:
Septynmetis kalba apie vedybas: „Aš tai šiaip norėčiau vesti tave.” Kiek pagalvojęs: „Bet kai aš užaugsiu, tu jau būsi sena…” *** Prieš keletą savaičių taip rašė namų darbuose:
Aš: Šiandien ypatinga diena. Šią dieną mes su tėčiu susituokėm, prieš 10 metų. Septynmetis: Tik???!!! Aš: ? Septynmetis: Maniau, kad jūs jau labai seniai susituokę…
Klasės draugė apgailestauja, kad kelias dienas bus išvykusi ir negalės dalyvauti pamokose. Mokytoja: Nieko tokio, gali pasiimti pratybas ir pasimokyti „nuotoliniu būdu”. Mūsų septynmetis: Aš irgi mokysiuos motoriniu būdu: parsinešiu visas pratybas namo ir ateisiu tik į trečią klasę.
Vyresnėlis su dideliu rimtumu veide: „Papasakosiu tau liūdną istoriją. Žiūrėk, aš šiandien mokykloj išsiroviau dantuką (rodo skylę burnoj). Tai gerai, bet paskui pasielgiau neatsakingai – aš jį pamečiau. Aš įsidėjau tą dantuką į kišenę. Viskas buvo gerai, bet man jis baisiai rūpėjo, tai aš jį išsėmiau pažaisti, paskui vėl įsidėjau. Paskui buvo anglų, aš vėl jį išsiėmiau, įsidėjau, išsiėmiau, na, žinau… Ir galiausiai palikau toj klasėj ant stalo… Ir nebeturiu to dantuko. Ką pelytei po pagalve pakišti? Man labai liūdna, kad taip neatsakingai pasielgiau.“ Kai vaikai sugulė, tėtis papasakojo, kad vaikas savo problemą išsprendė – po pagalve pakišo laišką pelytei… Bus į prisiminimų dėžutę.
Noriu pasakyti sūnui, kad jeigu jis dabar ko nors nesupranta iki galo, nereiškia, kad niekada nesupras. Jo protas ir gebėjimai auga sulig kiekviena diena. Aš: Kaip manai, tu protingas? Jis: Taip. Aš: O koks būsi po dešimties metų: tiek pat protingas, kaip dabar, ar protingesnis? Jis (pagalvojęs): Kvailesnis. Aš: Kodėl? Jis: Man dabar 7, po dešimties metų bus 17, būsiu paauglys, vadinasi, kvailesnis, nes paaugliai elgiasi kvailai.