All posts tagged: adaptacija darželyje

Kaip užauginti tvirtą, savimi pasitikinčią asmenybę

– Mama, kur buvai? – klausia keturmetis grįžusios. – Klausiausi paskaitos, kaip užauginti laimingus vaikus, – sakau. – Tai kad tu ir taip viską žinai! Iš tiesų žinau daug ką, bet dar tikrai ne viską. „Prieraišumas po trejų“ – puiki proga tuo įsitikinti. Jau seniai buvau klausiusi tokį seminarą, kuriame tiek naujų ir gerų minčių, kad vos spėji rašyti, ir prirašiau 7 sąsiuvinio puslapius! Naudinga buvo tiek kaip mamai, tiek kaip pedagogei. Rima Kurtinaitienė pasakojo apie orientavimosi instinktą. Ši paradigma man puikiai sudėliojo gyvenimo su vaiku subtilybes į savo vietas: prieraišumas – tai ne kas nors, kas dabar madinga, bet instinktas prisirišti prie to, kas tave orientuoja pasaulyje ir gyvenime. Žmogus (nesvarbu, suaugęs ar vaikas) turi turėti savąjį „Šiaurės polių“, prie kurio yra saugiai prisirišęs, kitaip jausis nesaugus, bus įsibaiminęs, nežinos, ko imtis, kur eiti, ką daryti. Vaikeliui užgimus šis „Šiaurės polius“, be abejo, yra mama. Kuo arčiau ji yra, tuo vaikelis jaučiasi saugesnis. Kai mama pradingsta, jį apima baimė. Ji, žinoma, skirtingai pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais, tačiau turbūt visos mamos yra išgyvenusios tą epizodą, …

Jaunėlio adaptacija darželyje

Kai aš išėjau į darbą, tą pačią dieną ir mažėlis išėjo į darželį. Teisingai patariama pradėti darželį bent kelias savaites iki mamos darbo, tačiau šį pamokymą praleidau grynai dėl ekonominių sumetimų. Vietoj to, mano prašymu tėtukas pasiėmė savaitės atostogas ir praleido jas darželyje su vaiku. Išankstinių lūkesčių neturėjau jokių. Galima buvo tikėtis, kad darželyje jaunėlis jausis gerai, nes jį jau

Mikutis darželyje (M. Molicka – Terapinės pasakos)

Noriu papasakoti apie vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos pasaką „Mikutis darželyje“ iš anksčiau aprašytos knygos „Terapinės pasakos„. Jos pradžia labai stebuklinga, užburianti:

Darželis ir baimė (M. Molicka – Terapinės pasakos)

Žiemą, kai išsiruošėm į darželį, minėjau, jog adaptuotis padėjo vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos Terapinių pasakų pasaka apie meškiuką Mikutį darželyje. Ta pasaka iš tiesų terapinė tiek vaikams, tiek tėvams, apskritai suaugusiesiems, nes ten aprašyta tokių darželio baisybių ir tokių atšiaurių

Pasiruošimas vaikų darželiui ir adaptacija

Dažnai manoma, kad darželis vaikui – didžiulė trauma. Na taip, tokie dideli pokyčiai kaip persikraustymas, mamos išėjimas į darbą, broliuko / sesutės atsiradimas, ėjimas į darželį ir pan. – didelis stresas (net ir mums patiems, ką jau kalbėti apie vaiką), tačiau tik nuo mūsų, suaugusiųjų, o labiausiai – tėvų, priklauso, ar tai bus trauma, ar tiesiog naujovė gyvenime. Pasiruošti darželiui (ir kitiems dideliems įvykiams) paprasta – reikia tiesiog daug apie tai kalbėti 🙂 Kalbant apie darželį, neužtenka pasakyti: „Rytoj tu eisi į darželį ir tau ten bus smagu“. Vaikas juk nesupranta, kas yra tas darželis, gal nesupranta ir ką reiškia „smagu“. Mes plačiai aiškinom, kaip darželis „atrodo“, kas ten veikiama. Pirmiausiai teko paaiškinti, kad tas darželis, į kurį eisime, nėra tas, kuriame buvo Elija ir Dominykas. Tai visai kitoks darželis – dideliame name daug vaikų, daug tetų (auklėtojų). Žiūrėdavome paveiksliukus, kur daug vaikų žaidžia, piešia, kur dar yra koks suaugusysis kartu, ir juos aptarinėdavome. Ypač parankus buvo šis paveikslėlis iš knygelės „Mano pirmoji knyga“: Tikras darželio gyvenimas: auklėtoja, knygos, plakatai, žaislai, vaikai piešia, skaito, karpo, …