Savaitės anekdotas: eini į darbą ir nemoki?
Šešiametis bet kaip spaudo pianino klavišus. – Mama, pagrok ką nors. – Tai kad aš nemoku. – Nemoki?! Tu gi ėjai į darželį, ėjai į mokyklą, eini į darbą ir nemoki? Net aš moku!
Šešiametis bet kaip spaudo pianino klavišus. – Mama, pagrok ką nors. – Tai kad aš nemoku. – Nemoki?! Tu gi ėjai į darželį, ėjai į mokyklą, eini į darbą ir nemoki? Net aš moku!
Komentuoju situaciją sankryžoje: – Matei, kaip tas vairuotojas užlindo? Avarija ant nosies! Šešiametis: – Taip, beveik užkrito ant burnos!
Penkiametis vieši pas močiutę ir ją apsikabina. Močiutė: Man taip smagu, kad tu esi. Penkiametis: Jei nori, aš galiu visąlaik čia būti, o kai tu numirsi, paskambinsiu mamai ir jinai mane pasiims.
Matau, kad kelias minutes vėluosiu į pamoką, susinervinus lekiu prie durų. Septynmetis išlydi: – Nesijaudink. Tu – labai gera mokytoja. Aš žinau! Todėl nieko tokio, kad būsi truputį bloga – pavėluosi. Tu tiems vaikams ir taip per gera. Sakau tau.
Septynmetis kalba apie vedybas: „Aš tai šiaip norėčiau vesti tave.” Kiek pagalvojęs: „Bet kai aš užaugsiu, tu jau būsi sena…” *** Prieš keletą savaičių taip rašė namų darbuose: