Dar kartą apie žindymą: „nėra pieno…“
„Nėra pieno“ iš „šviežios“ mamytės lūpų – tai liūdniausia frazė mano ausims. Net jei aš tos mamytės nei jos vaikučio visiškai nepažįstu, žeidžia iki širdies gelmių. „Dingo pienas“, „nelemta maitinti“ – mano akimis, tai tik buki pasiteisinimai, kai maitinti nenorima. Jeigu mama žindo, nesinervina ir nori žindyti, niekur negali dingti tas pienas, taip jau gamtos surėdyta. Kitaip žmonija būtų jau senų senovėj išmirusi. Ar jums taip neatrodo? Jeigu mama nežadina miegalio vaiko pavalgyti, primaitina mišinukais, nusitraukinėja, nervinasi ir kitaip trukdo natūraliai žindymo(si) eigai, žinoma, pieno mažėja, nes „fabrikėlis“ gauna žinią, kad to pieno nereikia. Jeigu norite maitinti savo pienu, tai reikia tą ir daryti. Kartais (dėl didelio streso ir pan.) gali pieno sumažėti (bet pientraukis – ne rodiklis), tačiau yra begalė būtų jį gausinti. Visų pirma – kuo dažniau duoti žįsti ir neriboti maitinimų trukmės. O visokių liaudiškų patarimų pilnas internetas! Jau yra ne viena knyga apie motinystę ir maitinimą krūtimi. Reikia tik trupučio – noro pasidomėti. Beje, net ir kurį laiką visai nemaitinus, galima pradėti maitinti iš naujo ir atsiras pieno iš naujo. Jo …