Dažnai manoma, kad darželis vaikui – didžiulė trauma. Na taip, tokie dideli pokyčiai kaip persikraustymas, mamos išėjimas į darbą, broliuko / sesutės atsiradimas, ėjimas į darželį ir pan. – didelis stresas (net ir mums patiems, ką jau kalbėti apie vaiką), tačiau tik nuo mūsų, suaugusiųjų, o labiausiai – tėvų, priklauso, ar tai bus trauma, ar tiesiog naujovė gyvenime. Pasiruošti darželiui (ir kitiems dideliems įvykiams) paprasta – reikia tiesiog daug apie tai kalbėti 🙂 Kalbant apie darželį, neužtenka pasakyti: „Rytoj tu eisi į darželį ir tau ten bus smagu“. Vaikas juk nesupranta, kas yra tas darželis, gal nesupranta ir ką reiškia „smagu“. Mes plačiai aiškinom, kaip darželis „atrodo“, kas ten veikiama. Pirmiausiai teko paaiškinti, kad tas darželis, į kurį eisime, nėra tas, kuriame buvo Elija ir Dominykas. Tai visai kitoks darželis – dideliame name daug vaikų, daug tetų (auklėtojų). Žiūrėdavome paveiksliukus, kur daug vaikų žaidžia, piešia, kur dar yra koks suaugusysis kartu, ir juos aptarinėdavome. Ypač parankus buvo šis paveikslėlis iš knygelės „Mano pirmoji knyga“: Tikras darželio gyvenimas: auklėtoja, knygos, plakatai, žaislai, vaikai piešia, skaito, karpo, …