All posts tagged: rašymas

Atostogos su knygomis

Šįmet mūsų atostogos buvo ypatingos – be plano! 🙂 Visada vasarojame prie jūros ir esame jau išvažinėję daugybę to Žemaitijos krašto miestukų ir kaimų su žymiom ir nelabai žymiom vietom, išbraidę pajūrį bent penkiose vietose ir jau žinom, kokių akmenukų ar smėlio kur tikėtis, tad šįkart važiavom  n i e k o  n e v e i k t , tiesiog drybsot paplūdimy po skėčiais ir ilsėtis. Kadangi vaikai beveik išaugę iš burzgimo su smėliuotom mašinom ir „pyragų” kepimo, pasiėmėm keletą sporto žaislų ir pluoštą užduočių knygelių. Jas įsidėjau tik todėl, kad tūnodamos lentynoje dažniausiai yra tiesiog išaugamos net gerai nepavartytos, tad sueis kaip drausminimo priemonė arba, deja, bus prakuroms… Mano didelei nuostabai, vaikai jų prašydavo dar dažniau nei ledų! Kadangi kelias iki pajūrio – per visą Lietuvą, dar mašinoj padaviau „Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo” (tokias turi abu vaikai). Čia lyg kokiame gide po Lietuvą trumpai aptariami visos šalies įdomesni miestai: Anykščiai, Kernavė, Vilnius, Trakai, Druskininkai, Rumšiškės ir t.t. iki pat pajūrio. Pristatant kiekvieną objektą yra duodama ir užduotėlė: tai labirintas, tai kryžiažodis, …

Ieškau draugo susirašinėti

Atsimenat, anais laikais vaikų žurnaluose ir laikraščiuose būdavo skyrelis skelbimams, kur vaikai ieškodavo susirašinėjimo draugų? Kažko gero negaliu apie tai papasakot, nes susirašinėjau tik su vienu berniuku, kurio adresą buvau gavusi iš pusseserės, bet man tuoj pat nusibodo, nes jis nieko įdomaus neparašydavo, tik vis skundėsi, kaip jam blogai pas globėją ir prašydavo atsiųsti pinigų. Tačiau apskritai apie susirašinėjimus galiu papasakot daug gero. Vaikystėje (mokyklinėje) tą užsiėmimą be galo mėgau. Intensyviai susirašinėjome su Kaune gyvenančia pussesere, o vasarodama pas senelius rašydavau laiškus tėvams į Vilnių. Kaip juokinga dabar skaityt tuos laiškus (mama kelis išsaugojus) apie to meto „problemas” 😀 Ten išdėdavau viską: ir kaip nusibodo daržus ravėt, ir kaip seneliai susipyko, ir kaip brolis kažką durno padarė, ir kaip mūsų šuniukas visas kaimo kales aplankė… 🙂 Iš tų laiškų puikiai suprantu, kokie dideli ir rimti yra įvykiai, kuriuos man dabar pasakoja mano vaikai. O su pussesere susirašinėti paskatino mudviejų tėvai. Jie tarpusavy sutarė, kad mudvi susirašinėsime ir taip tobulinsime rašymo ir lietuvių kalbos įgūdžius. Genealu, ką? Kai mudvi pradėjome, man buvo turbūt maždaug 4-5 metai …

Bandymas lavinti smulkiąją motoriką

Nors nepavyko rasti jokio brandaus straipsnio apie smulkiosios motorikos reikšmę, bet tikriausiai daugelis yra girdėję, kad smulkiosios motorikos lavinimas teigiamai veikia ne tik pirštukų raumenis ir akių-rankų koordinaciją, bet ir kalbos bei mąstymo centrus smegenyse. Kadangi norėčiau paskatinti vaiko kalbos raidą (nes jis taip stengiasi viską pasakoti, tik šneka labai neaiškiai marmaliuodamas), sugalvojau truputį pamankštinti jo pirštukus 🙂 Mes lavinome net ne smulkiąją, o „super smulkiąją” motoriką 🙂 Daviau vaikui gerą žiupsnį džiovintų žirnių (turėjau tik skaldytų) ir du indelius – vieną visai mažulytį, kitą – didesnį. Žirnius iš pradžių subėriau į mažąjį ir parodžiau, kad reikia imti po vieną ir krauti į didesnįjį. Akyse kilo didžiulis susižavėjimas nauja veikla (nieko panašaus iki šiol neesam žaidę), bet po kelių minučių dėlioti taip po vieną vaikui nusibodo. Tada, sakau, darykim traukinį. Parodžiau, kaip dėlioti žirniukus vieną paskui kitą į vieną liniją. Kelis padėjo, bet labai neklausė tie žirniukai, nelipo vienas prie kito, o daugiau sklaidėsi nevaldomai į šalis. Sudėjom pradėtą liniją atgal į indelį ir prasidėjo rimtas žaidimas. Iš mažojo indelio žirniukai buvo pilte pilami į …