Velykiniai pusryčiai prasideda margučių rungtynėmis, ar ne? Taukšt į buką galą – kieno stipresnis. Svarbu, kad priešininkas netaikytų smailiuoju galu 😉 Bet dažniausiai laimi tas, kuris muša, taip? Sako, senovės lietuviai apgaudavo tokias varžybas laimėdami su mediniu kiaušiniu. Bet juk medinis akivaizdžiai skiriasi nuo tikro, ar ne? 🙂 Su mediniais mielai pažais kūdikiai, o paaugusiam špokiukui bus įdomu daužti tikrą kiaušinį. Atsimenu, kad maniškiams, kai buvo 2-3 metų amžiaus, tik daužt ir daužt, paskui lupt, bet kas valgys – jau nežinia…. 🙂 Žinot, lietuvių liaudis turi tokį tradicinį žaidimą – margučių ridenimas. Pasidarai lovelį (turi būti aukštais kraštais, kad kiaušinis nusiridentų iki galo) ir rita kiekvienas po 2-3 kiaušinius. Jei atsimuša į varžovo kiaušinį, tą kiaušinį pasiima ir kitu ypu gali rident jau +1 kiaušinį. Taip kol vienas žaidėjas visus kiaušinius surenka arba kol pabosta ir laimi tas, kuris turi daugiausia kiaušinių. Didžiuojuos, kad mano mažėlis pernai laimėjo šį žaidimą mieste. Ne tiek, kad laimėjo (laimėti tokiame žaidime – praktiškai tik sėkmės dalykas), bet kad buvo drąsus ir, būdamas toks špokiukas, dalyvavo bei nuėjo prizo …