Vasario 16-ajai pasiruošę
Ištraukėm iš archyvo seniai darytas girliandas O vaikai jau senokai pasipuošę močiutės darbais Iš pradžių užsisakė vyresnėlis, be progos. Paskui užsimanė ir jaunėlis. „Dabar aš – tikras lietuvis!”, sako 🙂
Ištraukėm iš archyvo seniai darytas girliandas O vaikai jau senokai pasipuošę močiutės darbais Iš pradžių užsisakė vyresnėlis, be progos. Paskui užsimanė ir jaunėlis. „Dabar aš – tikras lietuvis!”, sako 🙂
Vieni šią dieną liūdi, kiti didžiuojasi, treti stebisi ir dar nemažai yra tokių, kurie skundžiasi: „Ne dėl tokios Lietuvos mes kovojom!…“ Jei nebūtume tada stoję ir darę, dabar tyliai burbėtume, oficialiai garbintume Putiną, rašytume kirilica ir dirbtume zavoduose, kurių dūmais kvėpuotume. Man regis, kaip tik turime tai, dėl ko rinkomės, dainavom, degėm laužus ir nebijojom tankų: savarankišką valstybę, demokratinius rinkimus,
Dr. Austėja vis kartoja, kad ugdymo įstaiga – tik papildas tėvų namams. Iš tiesų neblogas papildas tingių, dar atostogaujančių, arba baisiai užsikasusių darbais tėvų namams. Kai norisi po dienos leisti vaikui tiesiog ramiai pažaisti, pažiūrėti kokį smagų filmuką ar pasitaškyti iki soties balose, darželis yra tas, kas pasirūpina, kad tokios dienos kaip Baltijos kelias neliktų nepaminėtos.
Mokykloje, pamenu, šios dvi datos man buvo vienodos. Kovo 11-oji – tikresnė, nes mano pačios išgyventa, bet iš esmės – ir ta, ir ta diena – Nepriklausomybė ir tiek. Dabar, kai pati turiu kam apie tai papasakoti, ima išsigryninti skirtingas kiekvienos šių dienų atspalvis. Valstybės Nepriklausomybės dieną vaikams paprasčiausia paaiškinti kaip valstybės gimtadienį. Tačiau du gimtadieniai iš eilės? Kažkokia painiava. Iš tiesų ir nėra abi tos datos gimtadieniai. Mes savo šeimoje vasario 16 d. vadiname Meilės Lietuvai diena, o kovo 11 d. – Lietuvos gimtadieniu. Paaiškinsiu kodėl.