Praėjusį sekmadienį mūsų vyresnėlis pirmąkart lankėsi teatre. Seniai rezgiau mintį nusivesti jį į „Lėlės teatrą“, bet ta mintis vis nuplaukdavo. Spalio pradžioje draugė, auginanti panašaus amžiaus dukrytę, papasakojo išbandžiusi „Raganiukės teatrą“. Taip idėja nusivesti žiogutį į spektaklį vėl atgijo. Iš pradžių akimis perbėgau „Lėlės teatro“ repertuarą. Pasirodė, kad visi spektakliai tokie rimti, gal mokyklinukams nebent. Tada į akį krito „Trys paršiukai“. Mūsų bambyzas tiesiog dievina šią pasaką! Bet pasiskaičiusi anotaciją supratau, kad ta variacija „Trijų paršiukų“ tema veikiausiai jau paaugusiems vaikams. „Raganiukės teatro“ repertuaras pasirodė kur kas labiau user-friendly, nes prie kiekvieno pavadinimo yra žiūrovų amžiaus rekomendacija, nereikia nei visų anotacijų skaityti, nei pačiam spėlioti. Didžioji dalis spektaklių taip pat skirta didesniems nei mūsiškis, tačiau „Katinėlis ir gaidelis“, rekomenduojamas nuo 1,5 m., visai sudomino. Esame kelis kartus žiūrėję tą filmuką, tad istorija daugmaž žinoma, o po spektaklio gal pradėsim skaityt ir knygelę su šia pasaka. Išsiruošėm įsigyt bilietų (pasivaikščioti sveika) ir – o, paikybe! – įsivaizdavau, kad tas teatras yra prie Moksleivių rūmų, o ten juk „Elfų teatras“! Kad jau atėjom, tai peržvelgėm, ką jie …