Apie vyresnėlio gimtadienį pradedu galvoti labai iš anksto. Mano gimtadienis įvyksta dviem mėnesiais prieš jo ir tai jau ženklas, kad reikia pradėti galvoti, reikia pradėti ruoštis. Gal šiek tiek per daug sureikšminu, bet vaikiškus vaikų gimtadienius noriu padaryti įsimintinus. Kai senelio žmonai pasigėrėjus, kiek čia įdomybių, sukaktuvininkas atsakė: „Taigi gimtadienis, turi būti įdomybių“, supratau, kad verta stengtis, jog ši šventė būtų visai kitokia nei kiti pasisėdėjimai prie vaišių stalo. Ilgus mėnesius diskutavome, kokia bus šio gimtadienio tema. Norai keisdavosi kone kasdien ir buvo tokie ganėtinai paprasti: vabaliukai, dinozaurai, tigrai ir t. t. Aš mąsčiau apie šį tą nepaprasto, tiesiog extraordinary, tik nesumąsčiau, kaip tokį pavadinti: nepaprastas, ypatingas, įdomybių gimtadienis? Žodžiu, turėjo viskas vykti neįprastai ir „vau!“, tarkim, viena iš veiklų būtų gamintis vulkaną, kurį maniškiai taip mėgsta, fotografuotis atsigulus, valgyti debesis arba gerti neišgeriamas sultis ir pan. Išėjo šventė labai silpna, nes po savaitės darbų pristigau energijos, o pusė kviestų svečių negalėjo dalyvauti. O iš tiesų šis gimtadienis ir buvo neįprastas, nes 1) šventėm jį tris kartus: tikrąją dieną prie jūros, paskui su draugais ir …