Vėliava, kuria jau 24 metus nepertraukiamai džiaugiamės, savo gyvomis, natūraliomis spalvomis yra džiugi iš savęs ir kviečia žaidimui. Jaunėlis pirmadienį grįžo trispaviu skruostuku: Sakau: – Kovo 11-ąją šventėte? – Ne, Nepriklausomybę! Dainavom „Lietuva, Tėvyne mūsų”. Vakare pradėjom ruošt želė: Jaunėliui maisto gamyba dabar – vienas mėgstamiausių užsiėmimų pasaulyje. O želė – vienas skaniausių patiekalų 🙂 Paįvairinimui dar įbėrėm torto pabarstukų į žalią spalvą. Jie iš pradžių gulėjo dugne, bet stingstant iškilo į paviršių. Šiandien džiaugėmės tokiu vaizdu: O vakare ėjom paklausyt koncerto: Žingsniuojant per miestą vaikams smagiausia buvo matyt visur vėliavas. Gaudė akimis įdomesnes: kuri apsisukusi aplink kotą, kuri ant medžio šakų pasikabinusi, o štai ant gatvės šviestuvų – mažesnės, o ta mašina ir veidrodėlius pasipuošusi! Jaunėlis didžiavosi, kad ir jis su vėliava, mat veiduko nesiplovė 🙂 O namie jau mėnesį kabo štai tokia vėliava: Žodžiu, tos trys spalvos taip ir kviečia žaisti, piešti, gaminti, dainuoti. Mylim ir didžiuojamės!