Dauguma tėvų (gal greičiau mamų) antrą nėštumo trimestrą jau ima austi mintį apie vaikelio vardą. Dažniausiai jau aiški vaikelio lytis, tad pusė darbo atkrinta – reikia sugalvoti tik vieną vardą 🙂 Yra šitiek prileista vardynų, internete sukrauta statistika, kasdien po kelis vis matome kalendoriuje, tačiau kas susidūrė su vardo rinkimu, veikiausiai pasakys, kad tai (žiauriai) sunkus darbas. Kai būsimas tėtis pasiūlo vieną vardą, mamai atmintin iškyla dar 10. Kai mama pasiūlo, tėtis iškart rėžia „Neee, jau šitaip tai nebuuus…“ Paskui vienas prisimena šlykštų klasioką tokiu vardu, kitas – bjaurų dėstytoją… Sudėtinga ir tai, kad jauti didelę atsakomybę. Tai ne šiaip kokį būrelį kelių mėnesių pramogai parinkti. Juk uždedi vaikui „etiketę“ visam gyvenimui! Dar jei imi galvoti, kad Nomen est omen – tuo vienu žodžiu gali nulemti visą žmogaus gyvenimą! Gal todėl daug tėvų