Marginam, kas kaip mokam. Kreidelės ant kartono Kreidelės ant peršviečiamo popieriaus kartoniniame rėmelyje Dvipusis rėmelis iš kartono, pamargintas peršviečiamu popieriumi kiauraraštis ant kartono O savo kalėdinę eglę nukirpę apvertėm ir išėjo žolė. Žolėje suslėpėm margučius. Jie marginti dažytos burbulinės plėvelės antspaudais (margintas visas lapas, paskui iškirpti kiaušiniai).
Kol dar neprasidėjo didysis kiaušinių dažymo šeštadienis, žaidžiam su kitokiais kiaušiniais. Mintį nusižiūrėjau seniai, bet dabar suniežtėjo rankos išbandyti. Reikės: Baliono. Gali būti mini, gali būti iki norimo dydžio išpūstas įprasto dydžio balionas. Siūlo. Rekomenduojama šiek tiek storesnis nei siuvimo, minkštas, tinka siuvinėjimo. Mes vis dėlto naudojom siuvimo. Lipnios masės. Daugelyje instrukcijų randu masę iš vandens ir krakmolo ir/arba miltų, bet gali būti ir praskiesti PVA klijai. Mes naudojom krakmolo masę. Eiga: 1. Išpučiam norimo dydžio balioną, užrišam. Geriausia su juo pačiu arba siūlo galiukus nukirpti visai visai trumpai. 2. Balioną apvyniojam siūlu, kad išeitų ažūrinis raštas. 3.Užbaigtą darbelį pavilgome lipnioje masėje. 4. Džioviname (apie parą). 5. Kai gerai išdžiūsta, balioną susprogdiname. 6. Pro plyšelius atsargiai ištraukiame baliono likučius ir puošiame stalą, Velykų medį ar veriame girliandą. Mes darėme vieną žingsnį kitaip, nei pasakojama visose instrukcijose: visur nurodoma pamirkyti siūlą lipnioje masėje, tik paskui vynioti. Mes apvyniojom, tada merkėm. Tiesiog bijojau, kad užmerktas siūlas susisuks mazgais ir nieko doro neišeis. Kai padarėm savo būdu, matau skirtumą: instrukcijų atveju matomas gražus ryškus siūlas, mūsų atveju užsipildė …
Velykiniai pusryčiai prasideda margučių rungtynėmis, ar ne? Taukšt į buką galą – kieno stipresnis. Svarbu, kad priešininkas netaikytų smailiuoju galu 😉 Bet dažniausiai laimi tas, kuris muša, taip? Sako, senovės lietuviai apgaudavo tokias varžybas laimėdami su mediniu kiaušiniu. Bet juk medinis akivaizdžiai skiriasi nuo tikro, ar ne? 🙂 Su mediniais mielai pažais kūdikiai, o paaugusiam špokiukui bus įdomu daužti tikrą kiaušinį. Atsimenu, kad maniškiams, kai buvo 2-3 metų amžiaus, tik daužt ir daužt, paskui lupt, bet kas valgys – jau nežinia…. 🙂 Žinot, lietuvių liaudis turi tokį tradicinį žaidimą – margučių ridenimas. Pasidarai lovelį (turi būti aukštais kraštais, kad kiaušinis nusiridentų iki galo) ir rita kiekvienas po 2-3 kiaušinius. Jei atsimuša į varžovo kiaušinį, tą kiaušinį pasiima ir kitu ypu gali rident jau +1 kiaušinį. Taip kol vienas žaidėjas visus kiaušinius surenka arba kol pabosta ir laimi tas, kuris turi daugiausia kiaušinių. Didžiuojuos, kad mano mažėlis pernai laimėjo šį žaidimą mieste. Ne tiek, kad laimėjo (laimėti tokiame žaidime – praktiškai tik sėkmės dalykas), bet kad buvo drąsus ir, būdamas toks špokiukas, dalyvavo bei nuėjo prizo …
Pusryčiams, žinoma, margučiai. Bet ne paprasti!
