Jau minėjome pirmuosius nėštumo požymius. Nors kartą patyrusios nėštumą tikriausiai juos puikiai žino, o laukiančios ir niekaip nesulaukiančios vis apgailestauja, kad jie dažnai tokie panašūs į PMS… Deja, paprastai trunka kur kas ilgiau. Pakalbėkim apie kai kuriuos iš tų „malonumų“ ir kaip juos įveikti. Pirmiausia apie pykinimą, nes jis pasitaiko dažniausiai.

Pykinimas

Nors jis dažnai vadinamas rytiniu pykinimu, pykinti gali bet kada, o blogiausia – visada… Pykinimą patiria iki 90 % nėščiųjų (maždaug pusė jų dar ir vemia…), daugiausia ir/ar stipriausiai pirmo nėštumo trimestro viduryje, kai gemalas įsitvirtina gimdoje. Nes šį nemalonumą kaip tik ir sukelia nėštumo hormonas, kuris tuo metu ima gamintis taip padėdamas vaikeliui įsitvirtinti. Supykinti gali ne tik ką nors suvalgius, bet ir užuodus ar vien nuo minties apie maistą. Taip pat ir dėl alkio ar tam tikros kūno padėties. Pvz., per šį nėštumą mane tuoj supykindavo, kai tik atsiguldavau, ypač ant nugaros.

Maždaug 1 % nėščiųjų vemia tiek, kad atsiduria ligoninėje, bet net ir tada tik retu atveju gydoma tuo, kas gali paveikti kūdikio vystymąsi. (Svarbiausia išvengti dehidratacijos, todėl jeigu vemiate, pasistenkite daugiau gerti.) Visais kitais atvejais mamos pykinimai ir vėmimai vaikeliui yra nepavojingi, nes jis, nors ir toks mažulytis, sugeba pasiimti iš mamos visa, ko jam reikia 🙂

Medikai teigia, kad labiau pykina tada, kai:

• laukiamasi pirmą kartą,
• nešiojamas berniukas,
• vystosi daugiau nei vienas vaikelis,
• neįprastai vystosi placenta,
• moteris nervinga, jautri, patiria daug streso,
• būsima mama dar prieš pastodama sirgo viršikinimo, psichikos, nervų, endokrininės sistemos ligomis.

Dar sakoma (mokslininkų!), kad jeigu pykina, tai vaikelis gims protingas 🙂 Kanadoje atliktame tyrime nustatyta, kad pykinimas rodo normalią nėštumo eigą, teigia mažesnę persileidimo tikimybę. Kūdikiai, kuriuos nešiojant mamą pykino, rečiau turi įgimtų širdies ir kraujagyslių sistemos anomalijų, neurologinių sutrikimų. Tai gal tegu nors truputį papykina, ane? 🙂 Bet jeigu bloga taip, kad kyla minčių daugiau niekada neturėti vaikų, verčiau ko nors imtis.

Šiuo laikotarpiu patariama moteriai:

• laikytis kiek įmanoma atokiau nuo virtuvės ir maisto gaminimo,
• valgyti daugiau neapdorotų produktų, nes jie skleidžia mažiau kvapų,
• valgyti ne namie ar bent ne toje patalpoje, kur buvo gaminta,
• daugiau būti gryname ore (o ne uždaroje patalpoje su visokiais kvapais),
• pasirinkti mažiau kvapią kosmetiką ir parfumeriją,
• iš patalpos, kurioje praleidžiate daug laiko, išnešti stipriai kvepiančius kambarinius augalus,
• gali būti, kad pykina nuo maisto papildų (ypač, jei juose yra geležies), tad reiktų juos pakeisti arba gerti kitu laiku, kai pykina mažiausiai,
• jei pykina rytais, ko nors užkąsti ir atsigerti dar neatsikėlus iš lovos arba surengti lovoje lengvus, bet vitaminingus pusryčius,
• valgyti mažiau, bet dažniau,
• nepersivalgyti, bet ir vengti pajusti alkį (gerai rankinėje visuomet turėti kokį obuolį ar sausainį, kad galima būtų bet kada užkąsti),
• valgant nevartoti skysčių, o verčiau atsigerti prieš valgį arba po jo (su pertrauka),
• išbandyti neragautus produktus, nes tikėtina, kad neįprastas maistas mažiau dirgins skrandį,
• valgyti tai, nuo ko nepykina, ir vengti to, nuo ko pykina 😀 Dažniausiai nėštukėms tinka pienas, jogurtas, kefyras, varškė, vaisiai, daržovės, sultys, negazuotas vanduo, nestipri arbata, liesa mėsa, visų pavidalų bulvės ir bulviniai patiekalai, grūdų produktai ir patiekalai. Netinka aštrus, stipraus kvapo, riebus maistas, baltas cukrus, kofeinas.

Pykinimą slopina:

• levandų arba pipirmėčių eterinis aliejus (galima rankinuke nešiotis juo suvilgytą nosinaitę ar vatos gumulėlį ir prireikus pauostyti),
• šviežias imbieras (galima dėti į arbatą, salotas),
• čiulpinukai (ypač mėtiniai, bet tinka bet kokie),
• gėrimai su citrina (citrinos griežinėlis negazuoto vandens stiklinėje arba „Mamos Margarita“: suplakite negazuotą vandenį, smulkintą ledą ir išspaustas citrinos sultis iki putų ir supilkite į Margaritos taurę 🙂 ),
• įvairių rūšių meleonai (galima supjaustyti kubeliais ir laikyti šaldytuve. Jeigu tai vasara – mmm, kaip gaivina… 🙂 ),
• lazdyno riešutai (gal ir kitokie?),
• akupunktūra, hipnozė, akupresura (įdomu, pas mus kas nors tuo užsiima?).

Vienas tinklapis juokais (tikiuosi) teigia, jog daugeliui moterų pasidaro lengviau, kai blogiausiu momentu gali apšaukti vyrą, kad jis dėl visko kaltas 😀

Turiu pasakyti, kad per pirmąjį nėštumą mane labiausiai pykindavo nuo arbatos, šokolado, mėsos. Visą antrąjį mėnesį net negalėjau pagalvoti apie maistą ir mintau praktiškai vien sriubomis ir bulvėmis. Šį nėštumą pykinimas buvo stipresnis (ar bent aš reagavau į jį smarkiau). Negalėjau valgyti nei pieno produktų, nei mėsos. Tiko vienas kitas vaisius, o labiausiai – įvairūs fermentiniai sūriai, karšti sumuštiniai, picos, bulvių traškučiai ir kitos negerovės. Buvo laikotarpių, kai visiškai negalėjau žiūrėti į maistą, todėl ir sūnui tekdavo kartais valgyti kur kas mažiau nei reikėtų – tiesiog nesugebėdavau prisiversti pagaminti. Slampinėjau visa be sveikatos, susierzindavau dėl kiekvieno nieko ir kartkartėmis apkabindavau klozetą. Labai laukiau 12 sav. – vadovėlinės viso šito pabaigos, bet jei kelioms dienoms ir nušvisdavo, tai paskui vėl viskas iš naujo arba blogiau. Galiausiai skrandis daugmaž susitvarkė apie 16-17 sav. Ginekologė buvo nuraminusi, kad kai kurioms moterims pykinimai tęsiasi ir iki 20 sav., o yra ir atvejų, kai bloga visą nėštumą… Nelinkiu.

Tekstas parengtas pagal babycentre.co.uk, womenshealthcaretopics.com, parentsconnect.com, pampers.lt, imunitetas.lt, mama.lt ir kt. tinklapius bei kuklią patirtį.

Nuotrauka iš newbiemommy.com

Taip pat skaitykite apie įvairius skausmus, emocijų audras ir nerimą dėl persileidimo bei jo požymius; apie keistus maisto įgeidžius, vidurių užkietėjimą ir dažną norą šlapintis; apie mieguistumą ir košmariškus sapnus.