Nors nepavyko rasti jokio brandaus straipsnio apie smulkiosios motorikos reikšmę, bet tikriausiai daugelis yra girdėję, kad smulkiosios motorikos lavinimas teigiamai veikia ne tik pirštukų raumenis ir akių-rankų koordinaciją, bet ir kalbos bei mąstymo centrus smegenyse. Kadangi norėčiau paskatinti vaiko kalbos raidą (nes jis taip stengiasi viską pasakoti, tik šneka labai neaiškiai marmaliuodamas), sugalvojau truputį pamankštinti jo pirštukus 🙂 Mes lavinome net ne smulkiąją, o „super smulkiąją” motoriką 🙂

Daviau vaikui gerą žiupsnį džiovintų žirnių (turėjau tik skaldytų) ir du indelius – vieną visai mažulytį, kitą – didesnį. Žirnius iš pradžių subėriau į mažąjį ir parodžiau, kad reikia imti po vieną ir krauti į didesnįjį. Akyse kilo didžiulis susižavėjimas nauja veikla (nieko panašaus iki šiol neesam žaidę), bet po kelių minučių dėlioti taip po vieną vaikui nusibodo.

Tada, sakau, darykim traukinį. Parodžiau, kaip dėlioti žirniukus vieną paskui kitą į vieną liniją. Kelis padėjo, bet labai neklausė tie žirniukai, nelipo vienas prie kito, o daugiau sklaidėsi nevaldomai į šalis. Sudėjom pradėtą liniją atgal į indelį ir prasidėjo rimtas žaidimas. Iš mažojo indelio žirniukai buvo pilte pilami į didįjį:

Iš didžiojo – į mažąjį:

Žinoma, į mažąjį pataikyti sunkiau, todėl tekdavo aplinkui pabirusius žirniukus surinkti pirščiukais:

Ir vaikas noriai ir su dideliu rimtumu veide tą darė daugiau nei gerą pusvalandį! Ir jis pats šį žaidimą sugalvojo!

Jeigu kartais nubirdavo koks žirniukas ant žemės, su dideliu užsidegimu jį čiupdavo ir dėdavo prie kitų. Žinoma, buvo ir tokių atsitikimų, kai nubirdavo ne vienas. Iš pradžių pačioje žaidimo pradžioje, kai susinervino, kad labai ilgai tenka po vieną dėlioti, ir bandė pilti, bet prapylė per kraštą, išdykėliškai ėmė ir šveitė viską žemyn. Ot tai tau ir pažaidėm, pamaniau. Bet sulaikiau jo ranką, pasišnekėjom ir ramiai abudu viską surinkom, o toliau tęsėsi gražus žaidimas.

Dar vieną kartą buvo daaaaug žirnių ant žemės, kai vaikas tiesiog sugalvojo pasižiūrėti į indelio dugną, o tas indelis, kaip tyčia, jau buvo prikrautas… 🙂 Bet kam nenutinka 😉 Trumpai tariant, esu labai patenkinta tokiu žaidimu, koks jis buvo. O smulkiąją motoriką, pasirodo, lavina labai daug kas, ką veikiame. Be išvardintų dalykų dar įvairūs konstruktoriai, maisto gaminimas ir t. t., ką atliekame dirbant plaštakai.

1. Karpymas (ne, mes dar nekarpome, bet ateičiai):

• Nukirpti gabalą popieriaus pagal nubrėžtą storą liniją.
• Nukirpti duoto popieriaus gabalo kampus.
• Kirpti pagal nubrėžtą vingiuotą liniją.
• Kirpti pagal dantytą liniją.
• Iškirpti vingiuotas ir kampuotas figūras.
• Bukomis žirklėmis kirpti molį, modiliną, plastiliną…

2. Įdėti į vietą, sulygiuoti:

• Dėlioti įvairias formas ir medžiagas (trinkeles, medžiagos, veltinio, popieriaus gabalėlius, virvelę, siūlą ir pan.) pagal nubrėžtas linijas.
• Dėti formų, spalvų, paveikslėlių dėliones, sudėti figūras ant popieriaus (ant paties piešinio) taip, kaip nupiešta.

3. Piešimas ir spalvinimas (mes dar nespalviname, nebent kokioj kavinėj duoda):

• Piešti.
• Nusipiešti arba imti gatavus piešinio kontūrus ir juos spalvinti. Palaipsniui piešinio dydį ir sudėtingumą didinti.

4. Pasirūpinti savimi (kai kuriuos dalykus darom, nes dabar viską būtinai daryti pačiam…):

• Segti sagas.
• Verti raištelius.
• Rišti mazgą.
• Segti velcro lipdukus.
• Traukti užtrauktuką.
• Naudotis atsuktuvu.
• Rakinti duris.
• Prisukti laikrodį.
• Atidaryti / uždaryti indelius su sukamais, užspaudžiamais dangteliais.
• Siurbti kilimą.
• Volioti, minkyti tešlą, modiliną ir pan., lipdyti.
• Plauti indus.
• Plauti grindis.
• Apsirengti / nusirengti.
• Maudytis.

5. Liesti, braukyti pirštais:

• Kai reikia apvesti ką nors pieštuku ir vaikui nesiseka, bus daug lengviau, jeigu jis pirmiau reikiamą objektą apvedžios tiesiog pirštu.
• Tegu vaikas pirštu piešia figūras smėlyje, grūduose, su pirštukų dažais ir pan. Skirtingos tekstūros praturtina kinestetinius pojūčius.

6. Ruošimasis rašyti (mums dar per anksti, manau):

• Sujungti taškus, kai iš tų taškų susidaro piešiniai, figūros, raidės, skaičiai ir t. t.
• Rinkti tekstą kompiuteriu.
• Dėlioti mozaikas (prie žirnių kaip tik prisiminiau mozaiką, kurią dėliodavom daržely į tokią skylėtą lentelę 🙂 )
• Ką nors lankstyti.
• Spalvinti smulkius objektus.
• Piešti ar rašyti pasikartojančius objektus, kaip būna, pvz., raidžių rašymo pratybose. Kaskart naudoti vis smulkesnį rašiklį. Svarbu kruopštumas, tarpai, ritmas. Kartais lengviau tai daryti su muzika.

7. Rašymas (dar smarkiai per anksti):

• Rašyti ore, vedžiojant raides priešais save per ištiestą ranką.
• Apvedžioti raides ant tekstūrinio paviršiaus.
• Užrištomis akimis liesti ir atpažinti 3D raides.
• Pasiėmus rašiklį pirmiausia mokytis raides, kurios turi vienodų brūkšnelių – nuo paprastesnių, prie sudėtingesnių. Paskui jungti raides į paprastus, trumpus žodžius, tada sakinius, o galiausiai skatinti rašyti tai, ką vaikas nori, sugalvoja. Vaiko rašomi žodžiai turi būti iš to paties žodyno, ką vaikas jau moka perskaityti.

Papildomos pastabos:

Prie smulkiosios motorikos lavinimo taip pat prisideda darbas ant stačių paviršių, pvz., vertikalios rašymo (piešimo) lentos, molberto, magnetinės lentos ar šaldytuvo, lango ar veidrodžio ir t. t. Tinka tokios veiklos kaip lipdyti lipdukus (reikiamose vietose ar į piešinį), štampuoti. Taip lavinamas vaiko riešas ir taisyklingas nykščio judėjimas, treniruojami smulkieji, taip pat rankos ir peties raumenys.

Patarimai iš imaware.tripod.com