Akimirkos
komentarai 3

Kaip ruošiausi gimdymui (be skausmo ir be nuskausminimo)

Nors, bet greičiausiai, kadangi, tai jau ne pirmas gimdymas, nelaukiau aš jo. Na, nemalonus tas patyrimas, iki kol neuždeda dar šlapio vaikelio ant pilvo. Tačiau domėjausi, kaip galima būtų gimdyti kitaip.

Kitaip – tai ne vandeny ir ne stovint ar tupint, tiesiog kitaip nei pirmą kartą. Man nepatiko, kad per ankstesnį gimdymą mane iškart pririšo prie visų aparatų ir turėjau visąlaik gulėti. Gulint ir sąrėmiai lėčiau radosi ir juos ištverti sunkiau, ir vaikeliui sudėtingiau prisislinkti į gimimo padėtį. Dar nepatiko tai, kad gavau epidūrinę nejautrą, tačiau vis tiek labai skaudėjo, ypač vaikelio išvarymo metu, o paskui dar ilgai nejaučiau kojų, kaip nutirpusios buvo. Taigi svarsčiau, gal šįkart rinktis gimdyti be nuskausminimo, nes iš visų medicininių nuskausminimo būdų yra protinga rinktis tik epidūrą, bet kadangi iš jo patyriau mažai naudos ir kai kurių nemalonumų (turėjau tik gulėti, paskui nejaučiau kojų), gal jo rinktis neverta. Kai vyras išgirdo mano svarstymus gimdyti natūraliai, patarė iš pradžių apsidrausti gyvybę 🙂 Pasikalbėjau su gydytoja ir likome prie varianto su epidūrine nejautra, tačiau labiausiai norėjau, kad pavyktų į ligoninę atvažiuoti gimdos kakleliui jau atsidarius iki 8 cm, kai epidūrą daryti per vėlu. (Taip ir buvo.)

Tuo tarpu skaičiau internete įvairius straipsnius apie gimdymo skausmą ir nuskausminimą. Į akis vis lindo įvairūs sąrėmius palengvinantys žirniukai, geliai, elektrostimuliaciniai aparatai. Nors girdėjau ne vieną nepažįstamų ir pusiau pažįstamų moterų „sėkmės istoriją“ su tais žirniukais, man jų poveikis atrodo labiau placebinis nei tikras. Ir be žirniukų galima įtikinti save, kad sąrėmiai bus nelabai skausmingi ir viskas eisis kaip iš pypkės. Geliai, padedantys vaikeliui lengviau slysti gimdymo takais, pasirodė visai nesąmonė. Juk bėga vaisiaus vandenys, kraujas, kas ten dar teplios kokiais geliais ir kokia velniava išeis, kai visa tai susimaišys? Magėjo išbandyti elektrostimuliacinį aparatą, juolab, kad namie turime, sakyčiau, analogišką masažuoklį. Tačiau paskui pagalvojau, kad, spaudžiant sąrėmiams ir klausantis gydytojų komandų, impulsai kažkur į strėnas tik erzins. Be to, paskaičiau UK moterų atsiliepimų: vienoms labai padėjo, kitoms galiausiai vis tiek prireikė kokios nors kitos nuskausminimo priemonės. Taigi supratau, kad lengvai gimdant ir placebai gali padėti, o jeigu sąrėmiai smarkūs, ilgi, o vaikelio išstumti neina, tai nieko ir nebus, reiks kentėti. Taip perėjau prie straipsnių apie tai, kaip kentėti mažiau nenaudojant jokių papildomų priemonių.

Žinau, kad to mokina R. Šemetos kursuose. Kursus rekomenduojama lankyti nuo pat pirmo nėštumo trimestro – tikrai pakankamai laiko praplauti smegenis. Bet net ir atsėdėjus tik du savaitgalius kasdien po 6 val., jaučiu, gali išeiti kaip žmogus, pasaulį matantis jau visai kitokiomis akimis. Būtent smegenų praplovimas, manau, labiausiai padeda įveikti gimdymo skausmus, nes mūsų pojūčiai atsiranda smegenyse ir jeigu jos „užprogramuotos“ kažko nejausti ar jausti kitaip, tai taip ir bus. Tačiau kursų pavadinimas „Gimdymas su šypsena“ man kelia šypseną 🙂 Skaičiau R. Šemetos (spėju) straipsnį apie Mentalinį gimdymo metodą ir manęs neįtikino, kad „Neskausmingas gimdymas – kiekvienos moters natūrali būsena” ir “Nei vienoje gyvūnų rūšyje gimdymas nesusijęs su kančia ir skausmu, išskyrus patologinius atvejus arba gimdymą nenatūraliose sąlygose”, tačiau sutinku, kad „kada moteris paruošta taip, kad baimės ir įtampos gimdymo metu nėra, ji nepatiria kančių ir skausmo, nebent skausmas yra mažas” (tai tik patvirtina mano įsivaizdavimą, kad veiksmingiausias yra smegenų praplovimas) ir “jeigu nėra patologinių pakitimų, skausmo jėga tiesiogiai priklauso nuo baimės ir įtampos jėgos” (tai rodo, kad svarbu išmokti atsipalaiduoti tiek psichologiškai, tiek fiziškai).

„Tėvų darželio“ straipsnis dar kartą patvirtino, kad, atpalaidavus raumenis, skauda mažiau. Anksčiau, tarkim, per stiprius mėnesinių skausmus, kaip tik stengdavausi susiriesti į ožio ragą, sutraukti skaudamą vietą, stipriai ko nors įsikibti. Žinoma, nuo to skaudėdavo nė kiek nemažiau, dabar supratau, dėl ko. Treniravausi įtempti ir atpalaiduoti raumenis. Deja, vienas dalykas yra juos sąmoningai kontroliuoti ramybės būsenoje, o visai kitas – tai daryti per sąrėmius. Džiaugiausi, kad jutau parengiamuosius sąrėmius. Nors jie ir žymiai silpnesni už tikruosius, tada galėjau iš tiesų treniruotis atpalaiduoti skaudamą vietą ir būtent tą pačią kaip gimdant.

Atsitiktinai rastas žurnalo „Sveikas žmogus“ straipsnis apie jogą vėl kalba apie tą patį:

  • Svarbu mintys:
  • Normalią gimdymo eigą trikdo neigiami jausmai.
  • “Skausmą sukelia baimė gimdyti, todėl atsiranda gynimosi reakcija – raumenų įtampa, kuri išprovokuoja skausmo pojūtį.
  • [Kai] „Moteris išmoksta kontroliuoti mintis, padeda kūdikiui lengviau ateiti į pasaulį gimdymo metu.”
  • Svarbu fizinis atsipalaidavimas, jis galimas per kvėpavimą ir emocinį atsipalaidavimą:
  • “Svarbu išmokti teisingo kvėpavimo gimdymo metu bei visiško raumenų atsipalaidavimo praktikos.”
  • “Kai išmoksite taisyklingai kvėpuoti, padidės plaučių tūris, į visus organus pateks daugiau deguonies, nurims protas, išmoksite lengviau kontroliuoti mintis.” “Taip pat pajusite mentalinę bei emocinę ramybę nėštumo metu, o kūdikiui padėsite ateiti į pasaulį.”
  • „Kad gimdymo veikla būtų pakankamai gera, jūs turite būti gerai treniruota ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tuomet gimdymo metu sugebėsite susikoncentruoti ne į įtampą ir skausmą, bet į atsipalaidavimą bei vaisiaus pajautimą.“

Ten pat yra pateiktos kelios kvėpavimo treniruotės, tačiau jomis nespėjau užsiimti. Galvoje liko keli dalykai iš babycentre.co.uk kvėpavimo būdų sąrėmių ir gimdymo metu apžvalgos:

  • Kai įsitempiame, bijome, pradedame kvėpuoti greitai, įkvepiame mažai oro ir organizmas gauna mažiau deguonies. Norint atsipalaiduoti, reikia kvėpuoti ramiai, ilgais įkvėpimais.
  • Kvėpuoti reikia ritmiškai, įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė turi būti tokia pati arba iškvėpimo ilgesnė. Natūralu, kad sąrėmio metu ne tiek daug įkvėpsime, bet svarbu, kad kvėpavimas nepagreitėtų ir netaptų panišku.
  • Pateikti keli patarimai, kaip išlaikyti kvėpavimą ritmišką ir lėtą. Man labiausiai prie širdies – kvėpavimo „žingsnių“ skaičiavimas: įkvepiame mintyse skaičiuojant 1, 2, 3 ir iškvepiame per 1, 2, 3 arba 1, 2, 3, 4. Prašiau, kad vyras man primintų tai sąrėmių metu, nes kai smarkiai suspaudžia, jau nieko nebegali galvot, lieka tik pasąmonė, ir ji girdi „1, 2, 3“ ir žino, ką reikia daryti. Taip pat padeda, jeigu vyras ar kitas „palaikymo komandos“ žmogus kvėpuoja kartu, lieka tik mėgdžioti.
  • Toliau rašoma, kaip kvėpuoti sąrėmio metu išstumiant vaikelį ir kaip kvėpuoti sąrėmio metu, bet vaikelio nestumti – abu variantai reikalingi žinoti, nes pirmasis padeda mažyliui išvysti pasaulį, o antrasis padeda mamai nesuplyšti.

Apie kvėpavimą (ir „dainavimą“) superinis straipsnis yra čia. Aimanavimas sąrėmio metu man tikrai mažino skausmą. Deja, gimdydama neištvėriau kelis kartus nesurikusi, bet jaučiau, lyg su tuo riksmu išeitų visas skausmas. Taip pat padėjo įvairūs pasiūbavimai. Apie juos ir apskritai visą gimdymo procesą labai išsamus ir iliustruotas straipsnis yra čia. Jį skaitydama pasikartojau nėštukių kursų, klausytų prieš pirmąjį gimdymą, medžiagą.

„Sveika pradžia“ šitaip rašo apie gimdymą:

„Nėra abejonių, kad gimdymas yra skausmingas, tai žino kiekviena patyrusi mama. Tačiau neabejotinai šis skausmas nesulyginamas su jokiu kitu skausmu vien todėl, kad jis yra prasmingas, gyvybę nešantis skausmas. Kiekvienas sąrėmis priartina mus prie ypatingos minutės, kai galėsime apglėbti savo vaikelį. Jau vien mintis, apie kūdikį, apie laukiantį džiaugsmą ir šventę gali daug pakeisti.”

Taip, mintys gali daug pakeisti. Stūmimo metu galvodama apie tai, kad padedu vaikeliui iš manes išlįsti, ir įsivaizduodama, kaip jis slenka šviesos link, skausmo beveik nejaučiau. Sąrėmių metu ramino ir skausmą malšino vyro kalbėjimas apie jūrą, ramias bangas, o tarp sąrėmių gaivino švelnus jo pūtimas į veidą.

Ką vertėtų galvoti gimdant, galima rasti balsas.lt skiltyje moterims. Iš pradžių man tos mintys atrodė juokingos, maniau, nerealu šitaip galvoti, nes pirmo gimdymo metu mąsčiau tik apie tai, kur man skauda, kur plėšia, kas su manim vyksta, kas tas sąrėmis, ar čia jau stanga, kas tas gimdymas, ką ten man daro akušerė. Visgi supratau, kad gilindamasi į save ir savo skaudžias vietas tik didinau skausmą, tada galiausiai suvokiau, kad taip ar panašiai, kaip rašoma šiame straipsnyje, tikrai verta mąstyti, jeigu norime gimdyti lengvai.

Babycentre.co.uk vardina daugiau natūralių nuskausminimo būdų: šilumą, kvėpavimą, poilsį, kūno padėties pakeitimą, masažą, “palaikymo komandą”, vandenį, akušerės darbą ir pateikia linksmą “nuskausminamųjų” abėcėlę. Pliką 30 būdų sąrašiuką duoda supermama.lt. Lieka tik apgalvoti, kas jums tinka labiausiai, ir pasibandyti paruošiamųjų sąrėmių, jeigu tokių būtų, metu.

Nebuvau nusiteikusi žūt būt gimdyti natūraliai, bet skaičiau visa tai ir dėjausi į galvą, nes jeigu aš pati galiu padaryti, kad man būtų lengviau, reikia taip ir daryti. Nesvarbu, ar bus medicininis nuskausminimas, aš žinosiu, kaip „nusiskausminti“ iki kol jis suveiks arba jeigu jis neveiks. Kad ir kaip absurdiška ir nerealu tai padaryti atrodytų dar negimdžiusiai mamai, turiu pripažinti, kad iš tiesų sąrėmių ir gimdymo skausmus geriausiai malšina ne medikamentai, bet tikslingas mąstymas, psichologinis nusiteikimas, gilus kvėpavimas ir fizinis skaudamos vietos atpalaidavimas. Taigi domėjausi ne veltui.

Paveikslėlis iš http://www.freewebs.com/birthcoursegermanstyle/

3 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *