Dabar vaikučio kojytės ir rankytės juda padrikai, bet po kokio mėnesio jo judesiai taps stabilesni, nes raumenys sutvirtės. Kol kas viena mėgstamiausių veiklų – čiulpti ir kramtyti savo rankas.

Kai kurie naujagimiai triukšmingai kvėpuoja. Jų nosytės dar mažos, o į jas prisirenka drabužėlių, antklodės pūkelių, dulkelių. Stengdamasis iš visų jėgų kvėpuoti, vaikutis atrodo lyg sloguojantis. Tačiau iš tiesų tai ne sloga, viskas normalu.

Dviejų savaičių naujagimis jau gali kartais pagauti mamos ar tėčio žvilgsnį. Išnaudokite tas akimirkas: dėmesingai žvelkite vaikučiui į akis, plačiai šypsokitės, palinksėkite ir t. t. Žinoma, naujagimis greitai nusisuks. Jis dar nemoka ilgai išlaikyti dėmesio.

Vienas iš pirmųjų pojūčių, kuriuos turi naujagimiai – klausa. Tyrimai rodo, kad vidinė ausis – vienintelis jutiminis organas, kuris dar negimus visiškai susiformuoja. Tiesą sakant, dar nėštumo viduryje vidinė ausis jau yra tokio dydžio kaip suaugusio žmogaus.

Uoslė atsiranda taip pat anksti. Tirti dviejų dienų naujagimiai smarkiai reagavo į aštrius kvapus, pvz., svogūną, actą, ir daug mažiau į malonius, pvz., saldymedį. Kituose tyrimuose penkių dienų naujagimis pasisukdavo į moters pienu suvilgytą skiautę, o dešimties dienų vaikutis mieliau uosdavo savo mamos pieną nei kokį kitą.

Mažyliai komunikuoja verksmu. Palaipsniui tėvai išmoksta skirti, koks naujagimio verksmas ką reiškia, nes paprastai vienaip vaikas verkia, kai nori dėmesio, kitaip – kai alkanas, pavargęs – dar kitaip. Čia aprašyti kai kurie iš įprastinių verksmų.

Jeigu mažiukas verkia ir būna neramus daugiau nei 3 val. per dieną, daugiau nei 3 dienas per savaitę, jį veikiausiai kamuoja pilvo diegliai. Tą patiria maždaug penktadalis visų 2-4 savaičių amžiaus naujagimių. Šį periodą tėvams išgyventi labai sunku, bet yra būdų, kaip palengvinti vaikelio dalią, be to, tai praeis… 🙂

Trečios savaitės pabaigoje dažnas naujagimis gali trumpam kilstelti galvą gulėdamas ant pilvo ir pasuka ją iš vienos pusės į kitą. Nors dar sunku pastebėti, bet vaikutis pamažu kuria miegojimo ir valgymo režimą. Tačiau jis dar gali keistis ir dar kokį mėnesį tikrai bus netikėtumų.

Iki 80% naujai iškeptų mamyčių patiria pogimdyvinę depresiją: nors vaikelis jau namie, nuotaika prasta, neina užmigti ir kelis kartus per dieną vis ima byrėti ašaros. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo tokia jausena visai normali – moters kūne keičiasi hormonų pusiausvyra.

Keičiasi ne vien hormonai, bet ir pats kūnas. Gimda po truputį susitraukinėja, gyja tarpvietės žaizdos, jeigu buvo plyšimų ar kirpimų. Procesas nemalonus ir varginantis, ypač pirmomis savaitėmis, kai sudėtinga sėdėti, o ir stačiomis ilgai nepabūsi. Po cezario operacijos sveikimas ne ką malonesnis. Nei šioks, nei toks pilvukas veidrodyje nuotaikos irgi nekelia. Dar jeigu užplūsta ankstyvi svečiai, kiekvienas ne tik ateina pabūti, bet ir pamokyti, išsakyti savo nuomonę apie vieną ar kitą vaikų auginimo aspektą – nenuostabu, kad neseniai gimdžiusios moters mintys susijaukia ir nuotaikos smarkiai šokinėja. Ir naujagimiai ne visada būna angeliukai. Jeigu ima nenuraminamai rėkti ir nežinai, kas jam yra, apima tikra depresija. Jautiesi beviltiška mama.

Gerą nuotaiką gali palaikyti padrąsinantys artimieji, mylimas žmogus, pasidalinantis mažiuko priežiūros ir buities darbeliais, pasivaikščiojimai gryname ore, pasportavimas. Su sportu, tiesa, nereikia persistengti. Svarbu pirmiausia atgauti jėgas, priprasti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, tik tada pamažu imti mankštintis. Verta pradėti nuo tarpvietės ir dubens dugno raumenis stiprinančių Kėgelio pratimų. Juos galima daryti jau trečią dieną po gimdymo. Minėtieji raumenys svarbūs sulaikant šlapimą, dujas, taip pat lengvina tuštinimąsi, didina lytinį jautrumą.

Kas naujo mūsų gyvenime? Nors buvo vienu momentu dešimčiai minučių užplūdusi pykčio ir liūdesio banga, depresija manęs tikrai nekamuoja. Manau, už tai turėčiau būti dėkinga vyrui (ir Lietuvos valstybei), nes kol jis atostogauja, gaunu ir pamiegoti, ir skaniai, sočiai bei laiku pavalgyti. Gerai veikia ir aplink strikinėjantis dvimetis „antidepresantas”, žinia, kartais išvedantis iš kantrybės, bet kitąsyk kai skels kokį bajerį, tai dar po kurio laiko prisiminęs nesusilaikai ir prunkšteli 🙂 Na, ir mažasis mūsų vis dar toks pat ramus, kaip ir pirmomis dienomis. Tiesa, jau ne visada miega, plačiai atsimerkęs stebi aplinką, nori bėgt su broliu mašinytes pastumdyt 🙂 Truputį neramu, kad tai daugiau, tai mažiau atpila, mat pirmagimis apskritai neatpylinėjo. Dar bambytė ne visiškai sugijo. Tik akys jau neužtraiškanoja. Galva jau mažiau svirduliuoja, bet vis dar labai sunki. Truputį per mažai guldom ant pilvo. Kartais pilvuką pamaudžia, bet ne taip ir baisiai arba vaikas labai kantrus 🙂 Šilumos arba „papumpuoti laimės” – tiek ir užtenka. Nekantrauju vizito į polikliniką – smalsu kaip augame.

Pagal babycentre.co.uk ir kuklią patirtį.

Nuotrauka iš babycentre.co.uk.