Kaip kvaila yra įrodinėti sveikai moteriai, pagimdžiusiai sveiką kūdikį, kad ji gali maitinti jį krūtimi. Panašiai lyg sveiką žmogų įtikinėtume, kad jis gali atsistoti ir eiti… Šį kartą paantrinsiu nuostabiam dr. Eglės Morkūnienės, KMUK Neonatologijos klinikos vadovės, straipsniui, kai ką iš jo pacituodama, kai ką pridėdama iš kitų šaltinių.
Mielos mamos, turbūt visos esate girdėję, kad tik apie 2% motinų negali maitinti savo kūdikių. Kaip graudu, kad į tuos 2% nusirašo vos ne pusė Lietuvos gimdyvių. Atsakykite į šiuos klausimus:
- Ar jūs išnešiojote ir pagimdėte vaikelį?
- Ar vaikelis gimė sveikas?
- Ar jūs turite krūtis ir spenelius?
Jeigu į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, jūs GALITE maitinti.
Dr. Eglė Morkūnienė:
“…1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki neštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus – sunkiai išnešioja vaikelius. Atmetus šiuos 2 proc. moterų, likusios motinos, kurioms pavyko išnešioti ir pagimdyti vaikelį, kaip vaistų motinos pieno gali turėti visos. Neturėti pakankamai pieno pasaulio mokslinėje literatūroje vadinama sindromu.”
(Sindromas – ligos simptomų kompleksas. Tarptautinių žodžių žodynas.)
2000 m. buvo atliktas Lietuvos mamų tyrimas žindymo klausimais. Juo nustatyta, kad moterys klaidingai suvokia, ką reiškia „neturėti pieno“.
Dr. Eglė Morkūnienė:
“…dažniausiai tai klaidingi įsitikinimai, išankstinės nuostatos, kaip vaikelis turi miegoti, valgyti, elgtis. Kai jis elgiasi kitaip, nei tikimasi – kyla vienintelė mintis: trūksta pieno.”
Kai kurie tyrimo faktai:
- Pagimdžiusios pažindo 98% motinų. Šaunuolės! Pirmasis maitinimas iš krūties yra pamatas tolesniam sėkmingam žindymui. Toks aukštas procentas turbūt yra ir medicinos personalo dėka, nes dabar jau tampa įprasta pasvertą ir pamatuotą vaikelį priglausti mamytei prie krūties, o ne iškart vežti į naujagimių skyrių. Jeigu turėtume omeny, kad apie 2% moterų vis dėlto negali žindyti, tai šiuos 98% galėtume laikyti visu 100%. VISOS mamos po gimdymo pažindo savo vaikelius. Nuostabu!!
- 34% motinų kūdikį žindyti nustoja per pirmuosius 3 mėnesius. Tragedija! Vaikutis dar tik ima suvokti valgymo meną, kaip tik pradeda įgusti gerai paimti ir traukti krūtį, o štai mama sako, „ai, neišeina man žindyti“, ir meta. Šakės! Jaučiu, kad čia dažniausiai koją pakiša neigiamas aplinkinių požiūris („vaikas rėkia, ar nesupranti, kad neturi pieno, nemarink vaiko badu“), augimo šuolis (momentas, kai kūdikiui staiga prireikia daugiau pieno: jis žinda ir žinda ir vis nepatenkintas), mastitas, spenelių sužalojimai (mama daugiau nenori to patirti ir atsisako maitinti). Iš tiesų pirmieji mėnesiai po gimdymo kritiški: moteris įgyja naują be galo svarbų vaidmenį ir darbą – rūpintis nauja gyvybe. Ji dar neįgudusi, viskas nauja, tad labiausiai jai reikia aplinkinių paramos, išmanančio personalo konsultacijų ir kantrybės. Dėl šių mamų ir jų kūdikių verkiu labiausiai. Ak, kad galėčiau visas aplėkti, nuraminti, pamokyti. Ak, kad jos to norėtų…
- Po ketvirto mėnesio kūdikį žindyti nustoja 3–6% motinų kas mėnesį (įdomu, iki kurio mėnesio čia skaičiuojama). Žavu! Galėtų, žinoma, ir 0% šioje vietoje būti. Šis skaičius dar kartą parodo, kad kritiškiausi yra pirmieji mėnesiai po gimdymo. Paskui jau kūdikis įsivažiuoja į ritmą, mama įsigyvena į naują vaidmenį ir viskas klojasi kuo puikiausiai. Reikia tiesiog susikaupti ir išgyventi tuos pirmuosius mėnesius!
- Apie septintą mėnesį 42% kūdikių nors kartą per parą maitinami krūtimi. Mažoka, bet, pagal PSO, svarbiausia žindyti bent pirmus 6 mėn. Ir aš džiaugiuosi už tas mamas ir tuos kūdikius, kurie tai įgyvendina. Tie 42% mamų, kurios ir po pirmo pusmečio lieka žindyti, ko gero, yra tos, kurioms tai savaime išeina. Spėčiau, kad visi kiti 58% susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais ir jų neatlaiko.
Ar moterys ieško pagalbos, kai susiduria su žindymo sunkumais?
61% Lietuvos mamų atsakė, kad ieško. Įdomu, ką jos vadina ieškojimu. Ar tai apima tik konsultavimąsi su specialistais, ar ir pagraudenimus mamų forumuose? Visgi bent pusė vis dėlto dar bando išgyventi be mišinukų ir tai yra super. O štai likę 39% motinų „pieno neturėjimą“ priima tiesiog kaip savaime suprantamą dalyką (!!!). Mamos, mamos, ir kas jums šitaip susuko smegenis! Visi 39% moterų nori sutilpti į tuos 2%, kurios iš tiesų nepajėgia maitinti krūtimi.
Dr. Eglės Morkūnienės straipsnyje yra pakomentuoti 6 konkretūs pavyzdžiai, kai moterys klaidingai nusivilia savo pienu ar apskritai maitinimu: 1) vaikas rėkia dieną naktį ir močiutė liepia nemarinti badu; 2) nors teigiama, kad žindomi vaikai sveikesni, maniškis tik serga ir serga; 3) nusitraukiu tik 20 ml pieno, todėl gydytoja liepė maitinti mišiniu; 4) maitinau krūtimi ir svoris augo normaliai, bet vaikas taip godžiai žiūrėjo į mūsų maistą, kad nuo mėnesio mes jau valgom košes, nuo 3 mėn. – mėsą; 5) negaliu žiūrėti, kaip draugės dvimetė plėšia mamai drabužius ir ieško papo – neetiška, neestetiška ir vaikui jokios naudos, tik žala; 6) mano pienas liesas, grynas vandenėlis, tad duodu mišinio ir vaikas ramus, miega ilgai.
Jeigu jums pažįstamos tokios situacijos ar pritariate čia išsakytiems požiūriams, primygtinai prašau perskaityti dr. E. Morkūnienės komentarus šioms situacijoms. Savo ruožtu pasakysiu tiek: 1) reiktų paprašyti, kad močiutė verčiau jums pagamintų skanios mėsos, patroškintų daržovių, o jūs tuo tarpu duokite ir duokite vaikeliui krūtį. Jei žinda ilgai, vadinas, žinda, kol privalgo. Jei žinda dažnai, vadinas, tuoj prikvies daugiau pieno ir ims žįsti truputį rečiau. Jei neima krūties, vadinas, verkia ne dėl alkio; 2) deja, „žindau“ nebūtinai lygu „vaikas bus sveikas“, kaip ir „pagimdžiau“ nebūtinai lygu „vaikas užaugs, susilauks vaikų ir anūkų“; 3) krūtis – ne stiklinė, kurią galima ištuštinti, ten pienas nuolat kapsi, be to, kartais būna, kad į pientraukį tiesiog nebėga. Beje, pientraukis iš visų pieno traukimo būdų yra mažiausiai veiksmingas. Rankomis galima išmelžti daugiau, o kūdikis ištraukia dar daugiau; 4) kūdikis į viską godžiai žiūri ir viską nori dėtis į burną, bet kai kurie dalykai tiesiog netinka. Gerai, kad neduodate mėsos užgerti alumi ar vynu. Kūdikio maistas – mamos pienas. Tik kai šitaip maitindamasis vaikas nebeauga pakankamai, pradedama primaitinti; 5) vaikui jo mamos pienas visada ir visoks naudingas, deja, net į kūdikio maitinimą viešoje vietoje visuomenė turi neigiamą nusistatymą. O kad neplėštų drabužių, vaiką galima tiesiog išmokinti, kaip išmokiname paprašyti gerti ar ant puoduko ir kt.; 6) gal matote pieną tik maitinimo pradžioj? Jei jis melsvas ir kai vaikas atsitraukia pavalgęs, vertėtų prieš maitinimą kažkiek numelžti, kad kūdikis prieitų ir prie riebesnės dalies. Bet gal jis ir taip gerai auga? Nereikia ieškoti problemų ten, kur jų nėra.
Kodėl moterys Lietuvoje atsisako maitinimo krūtimi:
- 25,9% patyrė stresą ir staiga dingo pienas. Taip būna, bet stresas netrunka amžinybę. Mamos, žindykit kaip žindėt ir po kelių dienų ar savaičių pieno turėsite tiek, kiek turėjote. Pati asmeniškai buvau su tuo susidūrusi. Jeigu dėl streso geriate stiprius raminamuosius ar antidepresantus, reguliariai nusitraukite pieną ir išpilkite, o kai baigsite gydytis, vėl grįžkite prie įprasto maitinimo.
- 24,8% manė, kad turi nepakankamai pieno. Atsibuskit! Ar kuri nors katė, kalė ar karvė yra pritrūkusi pieno savo vaikams? Šiuo atžvilgiu mes niekuo nesiskiriam nuo gyvuliukų žinduolių.
- 14,1% kūdikiai dėl nežinomos priežasties neėmė krūties. Ar jų mamos konsultavosi su specialistais? Gal jie neėmė, nes buvo apspangę nuo nuskausminamųjų gimdymo metu? Gal neėmė tik vieną kartą, kai buvo atvežti iš naujagimių skyriaus, kur pagirdyti saldintu vandeniu? Gal neėmė, nes buvo labai įpykę, peralkę ir negalėjo susikaupti? Gal neėmė, nes mama nemokėjo paduoti? Gal jau buvo kelias dienas maitinti iš buteliukų, o miegodavo su čiulptukais? Kūdikiui žįsti krūtį yra įgimta. Laikykite ramų vaikelį veiduku prie atviros krūties ir jis pats susiras spenelį ir pradės žįsti.
Po nelaimingų tarybinių laikų žindymo istorijų šiandieninės mamos yra įsikalusios į galvą, kad neturėti pieno yra normalu. Kad jo trūksta, moterys sprendžia pagal šiuos požymius:
- 32,8% nusitraukia mažai pieno. Visų pirma, ne kiekyje esmė. Gal vaikas valgo dažnai, gal gauna daug riebiojo pieno, gal jam ir mažo kiekio užtenka. Antra, kas mažai jūsų draugės vaikui, nebūtinai mažai jūsų vaikui. Trečia, neįmanoma nusitraukti tiek pieno, kiek jo ištraukia kūdikis. Jis išvalgo ne tik, kiek yra prisikaupę, bet ir kiek pasigamina jam bevalgant. Žinia, kūdikis žinda ilgiau negu mama pumpuoja pientraukį. Be to, jo „siurbliukas“ žymiai galingesnis už bet kokį pientraukį. Man, pvz., į pientraukį apskritai beveik nebėga.
- 28,7% kūdikiai dažnai verkia ir atrodo nepatenkinti po maitinimo. Ar išsiaiškinote, kad verkia tikrai dėl alkio? Ar siūlėte kitą krūtį? Ar nepatenkinti kartą du, ar po kiekvieno maitinimo? Gal nepatenkinti, nes pririjo daug oro ir jiems spaudžia pilvuką? Užtektų tik atsirūgti.
- 17,6% krūtys atrodo tuščios. Jos neturi būti išpampę lygiai kaip neturi būti didelės. Net jei krūtis minkšta, paspaudžiokite aplink spenelį ir ims sunktis pienas – jeigu gimdėte, jo ten yra. Be to, jis gaminasi nuolat, taigi ir kūdikiui bevalgant.
- 3,3% kažkas iš šalies sako, kad jos neturi pieno. O, galvojau, šis procentas kur kas didesnis. Visgi jis galėtų būti 0%, nes kas geriau žino apie tai, kas vyksta mūsų kūne, jei ne mes pačios? Moterys, kodėl nusileidžiame ir leidžiame kitiems mus tvarkyti? Kaip niekas iš šalies negali pasakyti, kaip žmogus yra alkanas ir kiek jam derėtų suvalgyti, taip niekas iš šalies negali pasakyti, kad ta moteris neturi pieno. Nebent gydytojas, remdamasis kūdikio (ne)augimo požymiais.
- 8,3% kūdikiai priauga nepakankamai svorio. Tai yra tikroji priežastis, dėl ko reiktų vaikelius primaitinti. Bet pirmiausia, jeigu mažiukui dar nėra 6 mėn., pasistenkime dažniau dėti prie krūties, kad pieno pagausėtų, ilgiau žindyti, kad kūdikis privalgytų.
Tik 13,9% motinų net negalvojo, jog jų laktacija nepakankama. Žemai lenkiu galvą! Mamos, kuo garsiau pasakokite kitoms mamoms, kad
pagimdžiusi moteris gali krūtimi išmaitinti savo vaikutį.
Iliustracija iš health.com
1 Comment