Išėjom pasivaikščiot. Vos pasukom už namo, iškart prasidėjo zyzimas:
– Paneeeešk…. Paneeeešk….
Visaip atsikalbinėju, paskui bandau pagyvinti ėjimą kviesdama gaudynių. Sužvilga žiogučio akys:
– Geerai 🙂
Bet jis niekur nebėga, toliau sau iš lėto pėdina. Aš vaidinu, kad bėgu:
– Gaudau, gaudau, capt!
Žiogutis ramiu tonu:
– Nu kad jau sugavai, tai ir nešk!