Pamačiusi prekybcentryje didžiulę lentyną su sėklomis, nusprendžiau, kad šįmet tai jau ir aš imsiuos balkoninės daržininkystės. Jau susiradau vieną kitą straipsnį apie tai, pasikonsultavau su mama, liko tik nusipirkti sėklų, žemės ir pirmyn.

Auginti kažką labai smagu. Kitaip vertini, kai pats turi pasiekti rezultato. Smagus tas jausmas „aš galiu”. Vaikams labai gerai. Sužino, kas iš ko atsiranda, mokosi rūpintis kažkuo, puoselėti gamtą. Kartu tai yra veikla, kuria užsiima visa ar beveik visa šeima – dar vienas būdas pabūti kartu, dar vienas bendras interesas.

Bet… Tėvelis laiku priminė vieną faktą – gyvename tarp dviejų judrių gatvių, tad iš to balkoninio daržo nebus nieko gero. Kietųjų dalelių sluoksnis garantuotas. Ech…

Močiutė tada pasiūlė smagią mintį – parsinešti iš miško žibučių. Auginimas paprastas ir greitas, džiaugsmo daug. Yra ką stebėti – tamsoje žibutė susiskleidžia, o išsiskleidžia tik dieną.

Štai šeštadienį parsivežėme žibučių kerą. Nieko nebuvo, tik stagarai ir visai pažeme žibutės užuomazgos. Vakar vienas stiebelis ėmė ir gražiausiai pražydo. O šiandien jų jau visa puokštė!