Aš jų taip pat labai laukiu. Naujienų. Istorija, sukusi link gero, taip ir sustojo aną penktadienį (tiksliau, sekmadienį). Pirmadienį, praėjusį, kalbėjomės su personalo skyriumi dėl geresnių darbo sąlygų ir pažadėjo „rytoj” man pranešti, ką nuspręs. Tas rytojus tęsiasi iki dabar ir tik šio antradienio popietę, susitikusi personalistę dėl kito reikalo, sužinojau, kad sprendimo nėra todėl, kad ji visą praėjusią savaitę sirgo! Dabar jau grįžo į darbą, bet sprendimo vis dar nežinau.

Penktadienį gavau avansą, vadinas, darbdavys laikosi savo sutartinių įsipareigojimų.

Antradienį pagaliau ištaikiau apsilankyti pas gydytoją, kuri išrašė pažymą, kad žindau, ir personalo skyriaus atstovės ieškojau su nauju prašymu – sutrumpinti darbo dieną pagal Darbo kodekso 278 str. 8 dalį, apie ką buvau užsiminusi šiame tinklaraščio įraše. Jame teigiama, kad krūtimi maitinanti mama turi turėti pusvalandžio trukmės pertraukas kas 3 valandas arba jas galima susumuoti ir pasinaudoti jomis darbo dienos pabaigoje, ko ir paprašiau. Iš dalies vardan eksperimento, kaip tai įgyvendinama praktikoje 🙂 Personalas sakė, pasvarstys. Vis dar svarsto…

Susiję įrašai:

Grįžimo į darbą odisėja (2012-10-01)

Antroji diena darbe (2012-10-02)

Trečioji diena darbe (2012-10-03)

Ketvirtoji diena darbe (2012-10-04)

Penktoji diena darbe (2012-10-05)

Antra savaitė darbe (2012-10-14)

…

Šeštoji – pokyčių darbe savaitė (2012-11-12)

Kalėdos darbe (2012-12-18)

Jau dirbu (tarkim) (2013-01-28)