Šiuo metu Žiogutis rimčiau ima mokytis skaityti, tad raidelės ir knygelės dabar mano fokuse. Smarkiausiai jis mokosi daržely, bet namie stengiamės neatsilikti. Vienas iš dalykų, kuriuo užsiimam – žaidimas „Raidžių miestas“.

Jį sudaro 60 kortelių su raidėmis, iš kurių galima tiesiog dėlioti žodelius, arba keliais variantais žaisti žaidimą. Mes žaidžiam šitaip: atverčiam vieną kortelę iš malkos – tai bus žodžio pradžia. Sugalvojam žodį iš tos raidės ir tada kitas žaidėjas verčia tiek kortelių, koks skaičius pažymėtas ant atverstos raidės kortelės, arba kol randa antrąją pasirinkto žodžio raidę. Tada kitas žaidėjas gali versti tiek kortelių, koks skaičius matyti ant paskutinės atverstos kortelės, ir taip, kol sudedame visą sugalvotą žodį. Žaidimą paįvairina „Tornado“ ir „Padidinamojo stiklo“ kortelės. Tornadas išmaišo malką, o lupa leidžia versti korteles tol, kol bus reikiama raidė.

Iš šių kortelių galima dėti ir sakinius, nes yra visos lietuviškos raidės, net nosinės. Galima mokytis ir, tarkim, anglų kalbos, nes yra raidelės Q, X, Y. Galima mokytis skaičių nuo 0 iki 9, nes kiekviena kortelė turi tokį užrašytą ir pavaizduotą atitinkamu smeigtukų skaičiumi.

Pasakysiu ir dvi blogybes: 1) reikia susiorganizuot naują pakuotę, nes originali neatitinka kortelių dydžio, nepatogi ir nepatvari; 2) pieštos raidės per daug sušaržuotos, dažnai iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, kas ten tokio, visad turi pasitikslinti su šalia esančia įprasta spausdinta raide. Tačiau maniškiui šis raidžių žaidimas patinka. Jis su malonumu galvoja žodžius iš pasirinktos raidės ir su pasitenkinimu suka galvą, kokia gi raidelė turėtų būti kita.

Jei jums irgi patiktų, rašykite „Noriu“. Šįkart norų lauksiu iki šeštadienio ir sekmadienį jau skelbsiu laimėtoją, kad jeigu jis bus iš kito miesto ir iškart atsilieps, spėčiau išsiųsti prieš šventes ir Naujųjų vakarą jau galėtų žaisti 🙂

Žaidimą gamino „Geradariai„.