Neverta nė sakyti, keturmetis – tai tarškantis, barškantis, krutantis sutvėrimėlis. Kai jis apserga, iškart matyti: tas energijos kamuoliukas staiga pasidaro tylus ir vangus. Tai puikios akimirkos, kai galima daugiau pasimyluoti, pasiglebėsčiuoti su vaiku. Meilė ir šiluma – vieni geriausių vaistų, primena babycentre, nes dažniausiai vaikai sukarščiuoja nuo virusų, o virusų antibiotikai neveikia, tad reikia daug skysčių, daug meilės ir padrąsinimų, kad vaikas labai stiprus, stengsis iš visų jėgų ir įveiks ligą. Buvo netikėta iš babycentre sulaukti būtent tokio patarimo, tačiau aš taip darau, nes tikiu, kad daug ką lemia saviįtaiga ir emocijos. Apie tai taip pat rašo vokiečių gydytojai W. Goebel ir M. Glockler knygoje „Padėkime augti“.
Babycentre sako, kad keturmečiai dažniausiai jau gerai moka naudotis šakute, neišpila (daug) sriubos iš šaukšo, geba atsigerti iš paprasto puodelio, tačiau dar reikalauja pagalbos, jei maistą reikia susipjaustyti. Iš tiesų šaukšto įgūdžiai ištobulėjo ne taip ir seniai, o šakutė ir puodelis nekelia bėdų, ko gero, nuo kokių 3 metų. Dabar dar šioks toks iššūkis įsipilti į puodelį, jei indas didelis ir pilnas. O pjaustyti – šiam įgūdžiui reiktų skirti daugiau dėmesio, nes orientuodamiesi į mažąjį brolį visai neturime situacijų, kai ką nors reiktų pjaustyti…
Keturmečiai ypač smalsūs. Vaikas ima suvokti, kad viskas turi tam tikras priežastis, ir nori jas visas išsiaiškinti. Žodynas taip pat plečiasi, norisi pasipraktikuoti. Pokalbiai su tokiu vaiku dažnai primena nesibaigiantį kamantinėjimą: kada mes ten nuvažiuosim? Ką ten pamatysim? Kodėl tėtis nevažiuoja? Ar močiutė važiuos? ir t. t. Jiems taip pat įdomu pažinti pasaulį išsamiau, tad bus smagu technologijų, automobilių, senovinių daiktų, drabužių, zoologijos, botanikos ir pan. muziejuose. Kur babycentre siūlo nuvykti:
1) Gaisrinė. Nors ten nevyksta ekskursijos, bus nepaprastai įdomu iš arti apžiūrėti gaisrines mašinas. Žinau, kad gali pavykti prikalbinti kokį gaisrininką šiek tiek viską aprodyti, galbūt pabandyti nusileisti gaisrininkų nusileidimo vamzdžiu.
2) Oro uostas. Mažiesiems smalsu, kur skrenda lėktuvai, ką daro pilotai, kaip lagaminai ir maistas patenka į lėktuvą. Abejoju, ar visa tai galima būtų apžiūrėti. Dabar Vilniaus oro uoste neberandu galimybės net žvilgtelti į kylančius ir tupiančius lėktuvus. Esam važiavę ir iš kitos oro uosto pusės, bet ten tik miškai ir betoninės tvoros. Atradau vietelę Liepkalnyje prie kapinių, ant kalvelės, kur iš toli matosi tupiantys lėktuvai. Ten važiavom pernai vasarą. Buvo vaikams įdomu, tik sunku išlaukti, kada skirs kitas lėktuvas, ir sunku žiūrėti į taip toli.
3) Ūkininkų turgus. Jis daug smagesnis nei prekybos centras, nes jame daugiau žmonių ir dažnai groja gyva muzika. Sakyčiau, tai atitiktų kokią mūsų Kaziuko mugę, tik ten jau per daug žmonių. Mūsiški ūkininkų turgūs įdomumo atžvilgiu kažin ar daug pranašesni už prekybcentrį. Ką ten veikti su vaiku? Sugalvokite kokį nors vaisių ar daržovę, kurios ieškosite, suskaičiuokite kopūstus ar pomidorus. Sakyčiau, galima tiesiog aptarti įvairovę: kokių yra citrusinių vaisių, kuo jie skiriasi tarpusavy ir t. t., koks vaisius didžiausias, koks mažiausias, o jeigu mažiau žmonių, galima pabandyti pasverti, kas sunkiau: bananas ar kekė vynuogių ir pan.
4) Sodininkystės centras. Net vietinėje statybinių prekių parduotuvėje galima rasti vaikui nematytų augalų. Smagu uostyti gėles ir žoleles. Babycentre pataria nusipirkti kokį lengvai prižiūrimą augalą ir duoti vaikui juo rūpintis. Pas mus namie jokios gėlės neišgyvena, tai mieliau renkuosi gėlių turgelį, kur einam pažiūrėti įvairovės, uostom, vardinam spalvas, renkam gražiausią, kartais nusiperkam padovanoti tėčiui 🙂
5) Babycentre nemini, bet ne mažiau už oro uostą yra įdomi traukinių stotis. Vilniuje mes lipame ant pėsčiųjų tilto geležinkelio stotyje (patogu prieiti nuo Pelesos g.) ir stebime atvažiuojančius ir išvažiuojančius traukinius: kuriais bėgiais atvažiuoja, ilgas ar trumpas, koks garvežys. Ten girdisi ir stoties pranešimai, tad iš anksto žinome, ko laukti, ir stengiamės kuo greičiau pastebėti paskelbtą traukinį. Visi pravažiuoja po tuo tiltuku, tad suskaičiuojam vagonus. Krovininiai traukiniai ypač ilgi. Vieną skaičiavom ar ne kokių 23 vagonų!
Dar atradom smagią pievelę Švitrigailos g. prie viaduko per geležinkelį. Ten pravažiuojančių traukinių ne taip daug, bet kaip tik toje vietoje yra jų garažai – dokai ir net traukinių plovykla (!).
Priešmokyklinukų vaizduotė dirba pačiu didžiausiu pajėgumu. Jie turi paslaptingo pasakų pasaulio durų raktą: lazdos jiems tampa kardais, antklodės – superherojų apsiaustais. Vaikas geba tuoj pat persikūnyti į gydytoją, mamą ar lakūną, į savo istorijas įtraukti ir kitus, o pasakojimą ištęsti per keletą dienų ar nuolat kartoti. Taip išmoksta įvairių įgūdžių. Pvz., pritaikyti savo kalbą pagal situaciją. Keturmetis ne tik žaisdamas mėgdžios savo veikėjo kalbėjimo būdą, bet ir realybėje mažam broliukui ar sesei gali pasakyti: „Mamos nėja“, o močiutei paaiškinti: „Mama išėjo į parduotuvę pirkti pieno“.
Babycentre sako, kad keturmečio kalba jau artima pradinuko kalbai. Kasdien vaikas išmoksta apie 4-6 naujus žodžius, sakiniai tampa ilgesni ir sudėtingesni, su keliais šalutiniais sakiniais, daug apibūdinimų. Keturmečiai taip pat pajėgia mąstyti apie tokias hipotetines situacijas kaip „Ką darytum, jeigu taip atsitiktų?“ Man labai patinka šis dalykas. Tai galimybė pasikalbėti, palavinti savo kūrybiškumą arba prastumti kelionės laiką. Tiesiog iškeliate klausimą, pvz., „ką darytum, jei turėtum sparnus?“ Ir fantazuojate, fantazuojate drauge be galo.
Babycentre mini, kad vidutinis keturmetis geba skaičiuoti iki 10, nors kartais dar maišys skaičių tvarką. Nuo 11 iki 20 skaičiuoti jam šiek tiek trukdo patys skaičių pavadinimai, iš kurių ne visai aišku, koks tai skaičius. Bet mūsiškis jau retai kada suklysta. Dabar didžiausias iššūkis užrašyti tokius skaičius kaip 34, 52 ir pan. „Ar tai 3 ir 0? 3 ir 1? 1 ir 3?“
Priešmokyklinukai iš savo plepumo ir noro būti svarbiais kartais įpuola į probleminį elgesį. Babycentre mini kitų skundimą ir erzinimą. Su abiem dalykais susiduriam ir mes. Tolesniuose įrašuose papasakosiu, kaip Babycentre pataria su tuo kovoti.