Aštuntoji žindančios mamos advento kalendoriaus diena skirta pasidalinti priežastims, kodėl aš žindau. Ką gi. Žodžio „aš“ taip maža aktyviame mamos žodyne, kad už jo mielai užsikabinsiu. „Aš“ – tai „ego“, o „ego“ – tai kažko norėti. Štai ko norėdama AŠ žindau:

1) Noriu išsimiegoti.

Pripažinsiu, kad vaikams skiriu kur kas daugiau nei 7 minutes per dieną. Dar šiek tiek dirbu. Dar šiek tiek savanoriauju. Dar įdomu šį bei tą paskaityt, šį bei tą paklausyt, šį bei tą parašyt. Ne, nieko nespėju (mano el. pašte apie 550 neskaitytų laiškų!). Labiausiai nespėju vyro ir miego.

Su pirmuoju nieks nepadės, tik jis pats. O su antruoju mielai į pagalbą atskuba mažylis. Mudu susikabinam burna-krūtis ir turiu legalią priežastį užplūdus oksitocinui užmerkt akis kaip jis ir kažką greitosiomis pasapnuot. Kartais, kai matau, kad bevalgydamas baigia užsiliūliuot, abu susirangom lovoj ir net kelias valandas nusnaudžiam! Ką jau kalbėt apie naktį. Miegam greta, kai jis ima urgzti, pramerkiu pusę akies, kad susigaudyčiau, kur galva, kur uodega, jei reikia, apsiverčiu ant kito šono, pakišu krūtį ir tiek žinių. Manęs klausia, ar miega vaikas visą naktį. Taip, miega. Gi neprašo žaist! 🙂 Klausia, kiek kartų valgo. Ką aš žinau? Aš miegu! 🙂

2) Noriu nepatirti papildomų išlaidų.

Man labai patinka pirkti knygas, ypač vaikiškas. Dar patinka nupirkti vaikams geresnį, gražesnį drabužį ar batus, bilietų į teatrą, priemonių darbeliams ir panašiai. Tačiau labai nepatinka pirkti vienkartinius ar trumpalaikius daiktus, taip pat leisti pinigus ten, kur jų leisti nebūtina.

Turėdama normaliai funkcionuojantį kūną, esu tikra, kad jo pajėgumų užteks ne tik išnešioti, bet ir išmaitinti kūdikį. Taip, tam reikia pastangų, bet jos atsieina kur kas pigiau nei čiupti ranka pasiekiamų priemonių: čiulptuką, buteliuką su mišinuku.

Tikiu, kad žindyme – kaip ir gimdyme. Jei viskas eina natūraliai, galbūt reikės patirti šiek tiek nemalonumo, įdėti kiek daugiau pastangų ir žinojimo, bet galiausiai viskas išeis tik į gera, abi pusės liks sveikos ir gyvens laimingai. O jeigu atsiranda kokia dirbtinė intervencija, tuoj pat, žiūrėk, reikia dar vienos, rimtesnės, tada dar vienos ir taip nežinia kuo viskas gali baigtis. Dažnu atveju tikriausiai baigsis gerai, tačiau ne geriausiai.

Taigi įgijusi kūdikį nenoriu pirkinėti nebūtinų dalykų. Tiek dėl to, kad turiu kur naudingiau padėti tuos pinigus, tiek dėl to, kad netikiu, jog tai – geriausias būdas spręsti mano sunkumus.

Tiek mišiniai, tiek pientraukiai gana brangūs, geriau susitvarkysiu dienotvarkę taip, kad manęs neužsilauktų. Vis tiek jam esu reikalinga ne tik dėl maisto. Buteliukams dar pirkaliok tai tokį, tai kitokį žinduką… Čiulptukai išvis rizikingas daiktas. Dažnai kūdikiai jų neima, o pakuotėj būna net du… Geriau tiesiog duosiu krūtį. Taip žinosiu, kad tikrai pavalgo ir kad valgo tikrai kokybišką maistą, užsitikrinsiu, kad man jo nepritrūks ir kad kūdikį išlaikysiu sveiką – tokį, koks jis gimė. Tad neišleisdama pinigų dirbtinėms maitinimo ir raminimo priemonėms, neišleisiu pinigų ir jų priedams, taip pat (labai tikėtina) mažiau išleisiu vaistams ir t. t.

3) Noriu naudotis šiuo multifunkciniu motinystės įrankiu.

Nežinau kito tokio veiksmingo ir tiek daug funkcijų atliekančio įrankio auginant vaikus kaip krūtis su pienu, ir lieka tik apgailestauti, kad tėčiai jo neturi.

Pienas gydo tiek iš vidaus (pvz., vidurius), tiek iš išorės (pvz., žaizdas), veiksmingai plauna traiškanojančias akis ir sutepa džiūstančias nosies landas. Žindimas ramina skausmą ar įsisiautėjusias emocijas, migdo pietų, nakčiai ir paryčiais. Krūtis ir pagirdo, ir pamaitina, ir teikia šilumą, paguodą. Bežįsdamas vaikas, ko gero, yra arčiausiai mamos ir vėl gali mėgautis jos širdies plakimu. O ko verta akimirka, kai mamos ir vaiko žvilgsniai susitinka!

Dar man patinka, kad žindymas – tai vienas patogiausių momentų nukirpti nagus! Dažnai tam prireikia dviejų valgymų – iš vienos pusės vienai rankai ir iš kitos – kitai. Tačiau tai laikas, kai kūdikis guli pakankamai ramiai, nesimala, nemostaguoja ir jam nelabai rūpi, ką ten čiupinėji apie pirštų galiukus. Gal bežindant net ir į naudą tas čiupinėjimas, nes pirštų galiukai susiję su burnos motorika.

4) Noriu savo vaikui puikios sveikatos ir aštraus proto.

Tikiu moksliniais tyrimais, kurie sako, kad motinos pieno pakaitalais maitinami kūdikiai mažiau sveiki nei žindomi. Ta sveikata apima įvairius aspektus: virškinimo organus, imunitetą, dantis, smegenų darbą, medžiagų apykaitą ir t. t. Taip pat tikiu, kad jei gamta sukūrė, ji neapsiriko, o žmogaus kūryba gamtai niekada neprilygs. Štai todėl žindau, nes manau, kad taip mano vaikas gauna geriausią sveikatą. Be kita ko, ir emocinę, nes įsipareigodama žindyti esu su juo beveik visą laiką ir beveik visą laiką galiu atsiliepti į jo poreikius, taigi kuriu jo aukštą savivertę, gyvenimo džiaugsmą ir rodau sveiko, malonaus, pagarbaus santykio pavyzdį.

5) Noriu, kad visuomenė būtų sveikesnė ir laimingesnė.

Esu tikra, kad gyvendami draugėje veikiame vieni kitus. Geri pavyzdžiai užkrečia, todėl tą gerą pavyzdį rodau. Noriu, kad sėkmingai žindytų mano draugės ir tų draugių draugės, taip pat mano anūkų mamos ir jų sesės, pusseserės bei draugės, kad aplink mane būtų kuo daugiau sveikų ir laimingų žmonių.

Žindymas sveikatos ir laimės suteikia ne tik vaikui, bet ir mamai. Nežindanti mama turi didesnių rizikų susirgti įvairiausiom ligom nuo osteoparozės iki vėžio, taigi mama, kuri savo kūdikį žindo, yra stipresnės fizinės sveikatos. Ji taip pat turi mažesnę depresijos tikimybę ir šimtą priežasčių džiaugtis gyvenimu, tad ji stipresnė emociškai, psichologiškai. Kuo daugiau bus tokių sveikų ir laimingų mamų ir kuo daugiau užaugs tokių sveikų ir laimingų vaikų, tuo mažiau turėsime kuo skųstis, o energiją galėsime išnaudoti didiems ir vertingiems darbams. Prolaktino ir oksitocino kiekiai žmonėse didės, jie taps ramesni, taikesni ir labiau mylintys. Argi ne tokią svajonę apie pasaulį nešiojamės kiekvienas iš mūsų?

 

P. S. Šis tekstas neturi intensijos įskaudinti mamas, kurios renkasi ar yra priverstos rinktis kitus motinystės būdus. Jis pasakoja APIE MANE.

P. P. S. Jeigu jums kyla klausimų apie SAVO žindymo situacijas ar trūksta palaikymo, kviečiu į La Leche lygos susitikimus Kaune ir Vilniuje.