Priebėgom skaitau šią knygą:

Paskaitau kiek ir specialiai pasidedu. Kad liktų galvoj ta perskaityta mintis. Gromuliuoju gromuliuoju ją, kol įsisąmoninu.

Pirmas dalykas, ką man pasakė Marie Kondo,

Tvarkos išlaikyti negalintys žmonės gali būti išskiriami tik į tris tipus: negalintys nieko išmesti, negalintys padėti daikto, iš kur paėmė, ir mišrus tipas.

Aš esu tas „mišrus tipas”, t. y. 90% populiacijos, kurie ir negali išmesti, ir negali padėti į vietą. Vis tik labiausiai „apsišiukšlinu” nepadėdama į vietą: šituos skalbinius tuoj išrūšiuosiu (krest ant sofos), šituos popierius tuoj peržiūrėsiu (klest ant stalo), šitą knygą tuoj padėsiu (papt ant kito stalo) ir t. t. Tad kovoju su savim, kad nebūtų tokių „tuoj” – jei jau nutvėriau, tai reikia užbaigt darbą iki galo. Ir tas ne tik tvarkai padeda, bet ir laiko sutaupo!

Tą įsisąmoninau ir dabar jau skaitau apie drabužius.

Drabužių ir apskritai nieko, išskyrus vaikiškas knygas, pirkt nemėgstu. Mama kažkodėl iš manęs juokiasi, bet aš tikrai turiu mažai drabužių. Kabinamų drabužių spintą su vyru dalinamės per pusę. Dabar dar kone trečdalį ten dar užima vaikų kostiuminės kelnės ir marškiniai. Ir štai Marie rašo, kad vidutiniškai vienas žmogus turi 160 marškinėlių ir palaidinių! Čia tikrai ne apie mane, atsikvepiu. Neseniai nesezoninius drabužius pakavome į vakuuminius maišus. 160 vnt. į vieną vasarinių rūbų maišą nebūčiau supakavusi.

Bet tikrai pritariu minčiai, kad žmonės drabužių turi kur kas daugiau nei jų reikėtų. Galiu pailiustruoti paprastais pavyzdžiais:

1. Šiltąją vasaros dalį mes praleidžiam pajūry. Susipakuojam kiek daugiau komplektų trumpom rankovėm + šortais, kelis ilgom rankovėm + ilgom kelnėm, megztinį, ploną striukę, kelias poras skirtingos avalynės. Puikiausiai užtenka. Grįžus randu dukart daugiau drabužių, begulinčių stalčiuose. Kodėl būnant namie atrodo, kad tiek visko reikia?

2.Pastebėjau, kad dėviu tik kelias poras kojinių ir kelerias pėdkelnes, o turiu jų – pilną dėžutę! Matyt, pasitaikius progai, vis įsigyju naujas… Mažinu pamažu – išmetu, kai pradyla, ir einu ne į parduotuvę, o pasiknist toje dėžutėje.

3. Kai kur nors gerai užpakuoju šilčiausius megztinius, storas kelnes ir kailines pirštines, jų taip ir neprireikia…

O štai dabar esu užpakavus visa, kas neprasisagsto ties krūtine. Ir blogai, pagalvojau. Nes kartais einu į darbą ar kitur be kūdikio, kodėl negalėčiau apsirengti „civiliškai”? Juolab, kad turiu keletą tikrai fainų pernai pirktų suknelių…

Labai lenda į akis feisbuko drabužių reklamos, mamos grupėse mėgsta pasiplepėti apie garderobą ir pirkinius, o aš daugiau tam dėmesio ėmiau skirti po Spintologijos. Šiomis dienomis knietėjo šį bei tą įsigyti, bet čia atsivėrė sofa su mūsų užvakuumuotais gėriais, ir – o stebukle – aš turiu bent 4 sukneles, kurias labai smagiai vilkėčiau šiuo metu! Jaučiuosi smarkiai praturtėjusi. Neišleidau nė cento, o drabužių pagausėjo!

Tai čia pasidalinau patirtimi, kaip atlaisvinti vietos aktualių drabužių spintoje, arba sutaupant pinigų „įsigyti” naujų drabužių, tačiau noriu dar pasidalinti Marie Kondo mintimis apie drabužių kiekio mažinimą.

Ji pataria išmesti visus drabužius, kurie nedžiugina, kurie pamačius nekelia noro juos tuoj pat apsivilkti.

Ne visi drabužiai į jūsų gyvenimą atkeliavo tam, kad juos dėvėtumėte, kol pradils. <…> Nustebsite, kiek daug jūsų turimų daiktų jau atliko savo vaidmenį. Pripažindami jų indėlį į jūsų gyvenimą ir su dėkingumu atsisveikindami, pagaliau iš tiesų galėsite sutvarkyti daiktus ir savo gyvenimą.

„Su dėkingumu atsisveikindami” – štai auksinė mintis! Marie sako, kad kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir tvarkantis reiktų į tai atkreipti dėmesį. Drabužis, kuris šauniai atrodė parduotuvėje, bet paskui jo niekad neapsivilkote, irgi turėjo paskirtį – jus nudžiuginti perkant. Arba išmokyti, kad tokie jums netinka. Taigi paimi tokį ir pasakai: „Ačiū, kad suteikei man džiaugsmo, kai tave pirkau” arba „Ačiū, kad išmokei, kas man netinka”, ir tada ramia dūšia atsisveikini. Šitoje mintyje randu tiek meilės!

O ką daryt su išmetamais drabužiais? Marie Kondo nesiūlo nieko, apart šiukšlių konteinerio. Aš vis tik mąstyčiau apie prasmingesnius ar ekologiškesnius variantus: specialus tekstilės konteineris, H&M surinkimo punktai, o jei tikrai geros būklės, tai – maltiečiams, Caritui, krizių centrams, nakvynės namams, vaikų, senelių namams. Beje, gerai veikia pasidalinimai tarp draugių. Tik taip veikiausiai drabužių nesumažinsite, tiesiog pas jus kabės kiti! Duok Die, kad ne daugiau nei buvo…

Kaip su drabužiais tvarkotės jūs?