Seniai ką bekalbėjau apie darbą, nes… nieko naujo. Nuo tada, kai gavau savo pirmąją darbo užduotį ir ją padariau, „valdiškas“ kompiuteris taip ir liko ant mano stalo. Rytą aš jį įsijungiu, kelis kartus per dieną patikrinu, ar nėra naujų laiškų, vakare išjungiu.

Vis dar atsinešu savo kompiuterį ir dirbu savo darbelius, o ilsindama akis stebiu gatvę. Prie sankryžos čia beveik visada stovi 5–6 mašinos, nors gatvė visiškai eilinė, vietinės reikšmės. Įdomiausias personažas atvažiuoja apie 10 val. Tai neįgalus žmogus vežimėlyje, kurio šonuose mirga didelė eilė lempučių. Jis važiuoja gatve maždaug dviračio greičiu, paskui kerta gatvę per pėsčiųjų perėją ir toliau juda šaligatviu. Paskui praeina jaunas vyras su neregio lazdele. Gražiai, tvarkingai apsirengęs, kaip biuro tarnautojas. Miestas ima atrodyti labai šaunus ir rūpestingas, atviras visiems žmonėms ir puikiai juos integruojantis.

Pas mus darbe – kalėdinė „integracija“: prikabino visiems prie kabineto durų vardines kalėdines kojines, į kurias kolegos galėtų įdėti smulkių dovanėlių, nes juk visi esam to verti. Tos kojinaitės kabo jau gerą savaitę, bet tik iš kelių žmonių esu girdėjus, kad kažką ten randa. Aš net netikrinu 🙂 Jei būčiau skyriaus viršininkas ar direktorius, įmesčiau visiems pavaldiniams po saldainį. Dabar jaučiu poreikį tik kabineto draugę nudžiuginti, bet tam nereikia kojinių, anonimiškai žaist būtų kvaila.

Vakar vyko darbuotojų vaikų kalėdinė šventė. Visi didžiuodamiesi vedė savo atžalas į salytę, o duris apstojusios „bobutės“ spoksojo ir komentavo, kuris didesnis, kuris gražesnis, kuris bajavesnis. Saviškių nevedžiau. Vietoj išgąsčio ir nejaukumo svetimoje aplinkoje tarp daug žmonių, pasirinkau įprastą pietų miegą ir įprastą dienotvarkę. Gavau kiekvienam vaikui po įmonės gaminį – bus priedas prie dovanų po mūsų eglute 😉 Ir sužinojau, kad dovanėlės skiriamos ir tiems vaikams, kurių tėveliai – vaiko auginimo atostogose. Per visus ketverius metus mes nesame nieko gavę, nes nieks nepasivargino informuoti.

Darbuotojai visi kartu Kalėdų nebešvenčia, dalijasi skyriais ir sugalvoja ką nors įdomaus kiekvienas sau. Mano kabineto draugės skyrius ketina rytoj valgyti kalėdinį pyragą, o sausio mėn. eiti į teatrą. Taip pat kiekvienas darbuotojas gauna dovanų nuo įmonės (visi tą patį įmonės produktą), kurį įteikia tiesioginis viršininkas. Įdomu, ar mane prijungs prie kokio skyriaus, ar pamirš. Norėčiau Kalėdų proga gauti bent magnetinę kortelę, kuri įleidžia pro biuro duris, kad nebereiktų kaskart varginti administratorės ar trypčioti už durų, kai jos darbo vietoje nėra.

Susiję įrašai:

Grįžimo į darbą odisėja (2012-10-01)

Antroji diena darbe (2012-10-02)

Trečioji diena darbe (2012-10-03)

Ketvirtoji diena darbe (2012-10-04)

Penktoji diena darbe (2012-10-05)

Antra savaitė darbe (2012-10-14)

Naujienos iš darbo fronto (2012-10-25)

Šeštoji – pokyčių darbe savaitė (2012-11-12)

…

Jau dirbu (tarkim) (2013-01-28)