Adventas šįmet prasideda gruodžio 3 d., tad dar yra keletas naktų ką nors sugalvoti ir sumeistrauti.

Aš pirmąjį advento kaledorių gaminau, kai pirmagimiui berods buvo treji.

Ant dviejų A3 popieriaus lapų nupiešiau angelą, o jo drabužius apkabinėjau vokeliais. Čia paveikslėlyje jų tik 20, nes 4 jau nukabinti 😉 Vokelyje buvo supakuotas raštelis su užduotėle ir mažas šokoladukas, išimtas iš eilinio prekybcentrinio advento kalendoriaus. Dienas šis kalendorius skaičiavo atbulai. T. y. – kiek liko iki Kalėdų ryto.

Trimetis buvo gavęs štai kokių užduočių (ne eilės tvarka):

• Nupiešti piešinį tėčiui / močiutei / seneliui.
• Duoti bučkį tėčiui / mamai / broliui.
• Atlikti užduotėlę iš užduočių knygelės.
• Pasvajoti, kuo norėtų būti užaugęs.
• Pasiūlyti broliui žaislą.
• Paklausti tėčio, kaip jis gyvena?
• Pasakyti eilėraštį.
• Nusiplauti rankas su muilu.
• Sugalvoti du žodžius iš raidės…
• Pastatyti aukštą aukštą bokštą iš Lego.
• Pačiam apsimauti kelnes.
• Paskaityti knygelę.
• Padaryti mankštą su tėčiu.
• Pastriksėti ant vienos kojos.
• Suskaičiuoti, kiek dienų liko iki Kalėdų.
• Aplankyti prakartėlę bažnyčioj.

Užduotis specialiai dėjau taip, kad darbo dienomis būtų greičiau įveikiamos, paprastesnės, o savaitgaliais ilgesnės, reikalaujančios daugiau kruopštumo.

Daugiau apie šį kalendorių ir įvairių minčių bei informacijos apie adventą čia.

Antrasis advento kaledorius taip ir liko nepagamintas, nes tėtis nupirko labai gražių parduotuvinių. Dabar, gaila, Marks&Spencer Lietuvoje jau nėra…

Prie jų mes vis tik pasidarėm stiklainėlį su spalvotomis užduotėlėmis, kad nebūtų langelis su šokoladu atidarytas „už dyką”. Jų reikėjo dvigubai daugiau, nes dalyvavo jau ir dvimetis jaunėlis. Kai kurias užduotis galvojo ir užrašė pats keturmetis.

Kokios tiksliai užduotys ten buvo, nesu pasižymėjus, bet, ko gero, panašios į aukščiau paminėtas, tik gal akademinių (suskaičiuok, parašyk, paskaityk) jau kiek daugiau, nes didesni pajėgumai 🙂 Kiek daugiau apie šį adventą čia.

Tretieji metai dingo kažkur užmaršty. Žinau tik tiek, kad po kelerių metų pastebėjau, jog adventas vaikams prailgsta, užduočių rutina atsibosta, dalis vokelių lieka neatplėšta, nes buvom svečiuose, renginy, sirgom ir pan. Visgi ketvirtaisiais metais ryžausi gaminti grandiozinį advento kalendorių – miestą.

Šis miestas išsidėliojo virtuvėje ant baro. Pagrindas su miesto gatvėmis ir aikštėmis buvo nupieštas ant popieriaus. Namai statyti iš jogurto indelių, skardinių ir visokių dėželių. Kankorėžis atstojo miesto eglę pagrindinėje aikštėje, sudėjom keistų formų akmenų kaip skulptūras, užduotėlė ir saldainis (visur vis kitoks) slėpėsi po nameliais. Namai buvo sunumeruoti. Daugiau apie šį projektą čia.

Idėja buvo labai gera, nes kalendorius tarnavo ir kaip žaidimas: vaikai gatvėse stumdydavo mašinėles iš Kinder kiaušinių. Tačiau saldumynų ir taip gaudavo, tad daryti užduotis, kad ir paprastas, nebuvo jokio akstino. Taip šis kalendorius buvo užmirštas pusiaukelėje iki Kalėdų.

Tuo tarpu tarnavo kitas. Net ne kalendorius, bet laiškas su nykštuko pirštinėle – kišenėle. Gaila, neliko nuotraukų, bet tai buvo žavus personalizuotas laiškas iš „Geradarių” nykštukų. Šįmet jie kažkaip jau nieko nebedaro, gal nebedarė ir pernai…

Žodžiu, buvo šaunus kalėdinis laiškas, kuriame suminėti ir visokie geri mūsų vaikų darbai, pasiekimai, bet ir priminta spręsti prastus įpročius. Taip pat buvo pažadas, kad į tas pirštinėles-kišenėles nykštukai kas rytą atneš po saldainį ir taip iki Kalėdų. Nebent patys pakeliui suvalgys 🙂 Taip ir buvo parašyta!

Ir iš tiesų nutiko keli rytai, kai buvo pamiršta į tas kišenėles kažką įdėti ir vaikai nusiminę: „nu va, nykštukai suvalgė patys…” 🙂

Tais metais dar sykelį nusivyliau advento kalendoriumi kaip tokiu, nes vaikams esmė tapo gauti gauti gauti, kaip įmanoma daugiau gauti saldainių. Visiškai ne tai, apie ką apskritai turėtų būti adventas, mano supratimu. Taigi lioviausi būti staigmenų karaliene ir advento kaledoriaus nebedariau.

Užtai turėjom naują pramogą – advento vainiką. Jį brangiai pirkau iš merginos, kuri gamino juos kartu su savo močiute. Nei nuotraukų, nei kontaktų, deja, neturiu, tačiau šįmet visas feisbukas mirga advento vainikų dirbtuvėm, jei norėtumėt 🙂

Pernai buvo ne vainikas, o daugiau floristinė improvizacija su žvakėmis. Žvakes pirkau gamintas iš bičių vaško, kad būtų jaukiau. Paskui tokių iš vaško lakštų prigamino ir vaikai.

O specialiai vaikams pernai dar pirkau ir Lego advento kaledorių… Įspūdžiuose apie pernykštį yra ir daugiau visokių advento kalendorių ir veiklų nuorodų.

Šįmet vėl turėsim Lego. Nors žaislų ir Lego detalių jau šiek tiek per daug, šis kalendorius turi neginčijamų privalumų. Pirma – čia nėra nė vieno saldainio ar šokolado! 🙂 Antra – kiekviename laukelyje yra ne tik dovana – Lego detalės, bet ir užduotėlė – susidėlioti iš jų kažkurį objektą.

Mūsų konstruotojai du, bet kalendorių imam tik vieną – vieną dieną langelį atidaro vienas, kitą – kitas. Taigi reikia palaukti eilės, dalintis. Pati dėžė turi kartoninį pagrindą, ant kurio dėliojasi ištrauktų žaisliukų kompozicija – panašiai ką matome ant viršelio. Tad yra scenarijus, pagal kurį kasdien galima žaisti vis papildytą siužetą arba naują smulkmenėlę neštis prie kitų Lego konstrukcijų, su kuriom dabar žaidi.

Paskutinis žaisliukas – žinoma, Kalėdų senelis. Tokio ir kai kurių kitų, man atrodo, nerasi jokiuose Lego rinkiniuose, tad džiugina šios unikalios ar bent jau retos detalės.

Kaip išvadas galiu pasakyti tokias: kol vaikas mažas (2-4 m.), labai šaunūs yra mamų pagaminti kalendoriai su užduotėlėmis ir paslaptingu skanėstu, o kai vaikai išauga iš stebuklų amžiaus ir saldėsiais ar nykštuko laišku jų jau nesudominsi, smagesnis kalendorius yra su apčiuopiamomis dovanėlėmis. Ir tikiuosi, kad 8-10 metų sulaukę jie jau pamažu nustos žavėtis žaislais ir rūpinsis tik uždegti žvakę advento vainike.