All posts filed under: Būti tėvais

Lektorė, autorė, dula Vitalija įkvepia pokyčiams

Published by DirbuMama

Kalbinu Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę, kaip vieną iš tų moterų, kurių neįsprausi į nuo aštuonių iki penkių rėmus. Neįsprausta ji kvėpuoja pilnais plaučiais: augina trečiąjį vaikelį, pristatinėja pirmąją knygą, veda seminarus itin jautriomis, subtiliomis temomis, padeda būsimosioms gimdyvėms kaip dula ir daro daug kitų stebuklų. Kas turi jau paaugusį mažylį, prisimins Vitaliją iš įvairių motinystės iniciatyvų: Prieraišiosios tėvystės centro, medžiaginių vystyklų turgelių, žindymo palaikymo, gimdymų namuose reglamentavimo, gimties seserų – dulų – kūrimosi Lietuvoje ir t. t. Kur tik jos nėra! Ir kur tik ji prisiliečia, ten skleidžiasi nauji, nepaprasti ir labai šviesūs dalykai. Knyga Vis nutinka, kad su keliomis bendramintėmis imame ir sumąstome nuveikti ką nors tokio, ko Lietuvoje dar nėra. Pačioms įdomu, aktualu, tai imame ir darome. Kai niekas tomis temomis dar garsiai nesvarstė, mes jau skaitėme paskaitas apie prieraišiąją tėvystę, švietėme šeimas apie medžiaginius vystyklus ir mokėme mamas juos siūtis, pradėjome vesti nekomercinius kursus nėščiosioms, rengėme mamų klubus ir savitarpio paramos grupes. Su mano pirmąja knyga irgi panašiai. Nors poezijos Lietuvoje daug, jaučiau, kad man norisi kitaip nei įprasta. Kai laimėjau Rašytojų sąjungos leidyklos …

Kaip užauginti tvirtą, savimi pasitikinčią asmenybę

Published by DirbuMama

– Mama, kur buvai? – klausia keturmetis grįžusios. – Klausiausi paskaitos, kaip užauginti laimingus vaikus, – sakau. – Tai kad tu ir taip viską žinai! Iš tiesų žinau daug ką, bet dar tikrai ne viską. „Prieraišumas po trejų“ – puiki proga tuo įsitikinti. Jau seniai buvau klausiusi tokį seminarą, kuriame tiek naujų ir gerų minčių, kad vos spėji rašyti, ir prirašiau 7 sąsiuvinio puslapius! Naudinga buvo tiek kaip mamai, tiek kaip pedagogei. Rima Kurtinaitienė pasakojo apie orientavimosi instinktą. Ši paradigma man puikiai sudėliojo gyvenimo su vaiku subtilybes į savo vietas: prieraišumas – tai ne kas nors, kas dabar madinga, bet instinktas prisirišti prie to, kas tave orientuoja pasaulyje ir gyvenime. Žmogus (nesvarbu, suaugęs ar vaikas) turi turėti savąjį „Šiaurės polių”, prie kurio yra saugiai prisirišęs, kitaip jausis nesaugus, bus įsibaiminęs, nežinos, ko imtis, kur eiti, ką daryti. Vaikeliui užgimus šis „Šiaurės polius”, be abejo, yra mama. Kuo arčiau ji yra, tuo vaikelis jaučiasi saugesnis. Kai mama pradingsta, jį apima baimė. Ji, žinoma, skirtingai pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais, tačiau turbūt visos mamos yra išgyvenusios tą epizodą, …

Vaikų dovanos

Published by DirbuMama

Vaikai – neabejotinas gyvenimo pasikeitimas. Primityviai žiūrint jie viską sujaukia, suriša rankas, atima laiką. Tačiau žvelgiant plačiau jie taip smarkiai praturtina mus, neįsivaizduojamai! Ir tas dovanas mes nešiojamės dažniausiai visą gyvenimą ir dėl jų tampame sėkmės lydimi, laimingesni. 1. Supergebėjimai Kai turi kūdikį, rodos išdygsta trečia ranka: gebi ir vaiką nešioti, ir pietus virti ir dar kalbėtis telefonu! Įgyji ir kitų supergebėjimų: be rankų atsidaryti komodos stalčius ar įsijungti šviesą tualete. Be to, įgundi suktis greitai: atsakyti laiškus, kol vaikas snaudžia, išplauti grindis, kol dar nesugalvojo nutapnoti į kitą vietą, apsipirkti, kol neprasidėjo nuobodulio ašaros ir pykčiai. O kokia prabunda liūtės narsa, jei kažkas tavo vaiką užsipuola! O kaip tau pačiai nieko neskauda, neima miegas ir niekam nepritrūksta jėgų, jei iškyla grėsmė tavo vaiko sveikatai ar gyvybei. 2. Laiko planavimas Dažniausiai pajunti, kad diena – be galo trumpa ir daugiausia išsimėčiusi 5-10 minučių tarpais. Tai ir įgundi juos naudoti produktyviai, atmeti tai, kas nereikšminga, iš ryto, kol vaikas ramesnis, susiruoši pietus. O paskutiniais nėštumo mėnesiais išmoksti nieko neatidėliot, nes supranti, kad jei nedarysi dabar, rytoj …

Kai konfliktai varo į neviltį

Published by DirbuMama

Why are we still together? / Kodėl mes vis dar drauge? Oh I can’t leave until you’re dead / Negaliu palikti tavęs, kol tu gyvas You mean ’til death do us part? / Turi omeny, kol mirtis mus išskirs? I mean like cyanide, strangulation or an axe to your head / Turiu omeny cianidą, smaugimą ar kirvį tavo galvoje Šios poros nesutarimus išsprendė Tom Jones rinkinys Geriausios dainos. Kitaip sakant, tikriausiai meilė. Jei tai nepadeda, paklausykit psichologės įžvalgų.

Tėtis Linas: svarbiausia būti šalia, kad mama jaustųsi užtikrinta ir saugi

Published by DirbuMama

Vilniaus gimdymo namų, Kauno P. Mažylio gimdymo namų, Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, Pradžių pradžios, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro, R. Šemetos Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos kursai – tai dar ne visi, kuriuose su Sigita dalyvavo Linas. „Paskaitos ir kursai apie gimdymą buvo tik romantiška pradžia. Tikrasis darbas prasideda daug vėliau, kai dirbi su savimi, su žmona ir su aplinka,“ – pasakoja Linas. „Pirmasis iššūkis – peržengti savo ego ir suprasti, kad nei gimdyme, nei po jo tu nesi pats svarbiausias žmogus!“ Linas domėjosi visa nėštumo eiga, sekė etapus internete, kartu lankėsi medicininėse apžiūrose, įsitraukdavo kur galėdamas, kad kurtų ryšį su vaikeliu, padėtų jam kuo geriau vystytis. Liną vedė smalsumas – o kaip ten, pilvelyje, o kas bus toliau? Bene toliausiai, kuo šeima domėjosi, buvo gimdymas. Vis tik tai esminis ir smarkiai tolesnę vaikučio ir mamos sveikatą nulemiantis įvykis. Už tai ir tiek kursų lankė, knygų, portalų ir tinklaraščių skaitė, kol iš gabaliukų susidėliojo paveikslą, kaip vyksta gimdymas, kaip galima padaryti jį sėkmingesnį. Už tai tiek gimdymo įstaigų aplankė – kruopščiai rinkosi, kur ir pas ką gimdyti. „Dabar …