Mūsų mažasis varliukas jau prieš kelis mėnesius pradėjo rodyti kažką panašaus į „valgyti”, nors gal jam tik atsitiktinai kažkas į tą pusę išeina. O šiomis dienomis ėmė sąmoningai vartoti „ate”, kartu mėgindamas tarti ir balsu, bei „viskas”, kai pavalgo.
Turėdama laiko vis paskaitinėju vokiečių gydytojų Wolfgango Goebelio ir Michaelos Glockler knygą „Padėkime augti„. Tai veikiau naudingų straipsnių tėveliams rinkinys nei nuosekli knyga. Čia iš pradžių pateikiamos įvairios kritinės situacijos ir kaip jų metu suteikti pirmąją pagalbą, paskui apibūdinamos įvairios ligos, jų gydymo būdai, galiausiai yra visko – nuo ruošimosi susitikimui su naujagimiu iki pokalbio temų su paaugliu. Taip pat kūdikio drabužėlių schemų, natūralių gydymo priemonių receptų ir pan. Gydytojai remiasi Valdorfo pedagogika. Dauguma mamų, kalbančių apie šią knygą, domisi čia išdėstytu skiepų klausimu. Man vokiečių gydytojų tekstai artimi savo natūralistiniu požiūriu (pirmiausia arbatėlės, kompresiukai, tik paskui medicininės priemonės), įdomūs holistiniu, antroposofiniu požiūriu. Apie ligą kalbama ne tik kaip tam tikrų simptomų rinkinį ir priemones juos įveikti, bet ir apskritai ką duoda organizmui, ką duoda žmogui liga. Tokie skyreliai kaip „Apie ligos prasmę”, „Apie karščiavimo prasmę”, „Apie sielos skausmą” išties masinantys ir verčiantys pamąstyti. Be to, kaip minėjau, čia nėra koks negalavimų sąvadas. Šioje knygoje kalbama apskritai apie viską, su kuo susiduria tėvai nuo lopšio iki universiteto, tad galima būtų teigti, jog tai – tarsi …
Aną mėnesį mūsų didžiajam suėjo lygiai 2,5 metų, arba 30 mėnesių. Tikėjausi, kad babycentre.co.uk bus parašęs ką nors ypatingo tokia proga, bet pastebiu, kad kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau „naujienų“ apie jį rašo. Nėra prasmės skaityti kiekvieno mėnesio laiškus, nes dviem mėnesiams skiria vieną ir tą patį tekstą, o ir apskritai temos kartojasi. Žinoma, toks didelis vaikas jau ir nekinta taip smarkiai kaip kūdikis, bet tuomet ir naujienlaiškius galėtų siųsti kartą per pusmetį, o ne kas mėnesį. Paburbėjau… 🙂 Kitas dalykas, kuris nustebino – britai labai nuvertina, „sumažina“ vaiką. Štai teigia, kad pustrečių metų bamblys, ko gero, moka apsirengti kokį drabužį, įvardyti maždaug 6 kūno dalis, skiria vieną spalvą ir žino vieno draugo vardą. Mūsų žiogas apsirengti nuo pradžios iki galo turbūt nieko nemoka, bet užtraukia užtrauktuką, užsimauna kelnes po puoduko. Su nusirengimu paprasčiau: kepurė, pirštinės – be problemų, bet nusimauna ir kelnes, kojines, nusirengia marškinėlius. Iš tiesų, nelabai mes jo skatinam pastaruoju metu. Galėtume ir daugiau 🙂 Bet kūno dalių jis išvardija bent keliolika, spalvų irgi daugiau kaip 10 atpažįsta, o vardais gali įvardyti …
Sulaukęs 4 savaičių mažylis pereina iš naujagimystės į kūdikystę. Jis jau ilgiau išbūna nemiegodamas. Tą laiką išnaudokite juslėms stimuliuoti. Bene labiausiai kūdikiai žavisi muzika. Padainuokite, pagrokite, įjunkite muzikos. Mažylį žavi ir tokie garsai kaip vėjo varpeliai ar laikrodžio tiksėjimas. Palaipsniui pamatysite, kad vieni garsai kūdikiui mielesni už kitus. Kuo garsai įvairesni, tuo labiau lavinamas vaikutis. Žinoma, gražiausia muzika kūdikio ausims – mamos ar tėčio balsas. Jau būdamas 4 savaičių amžiaus, vaikutis pamažu pradeda „šnekėti“ – guguoti, mykti, tęsti kokius garsus. Pasistenkite atsakyti tuo pačiu pasisukę veidu į vaiką. Bet net ir negalėdami prie kūdikio prieiti, kalbėkitės su juo. Jau kelių dienų naujagimis geba pažinti savo gimdytojus, o mėnesio amžiaus jau moka tai ir parodyti. Maždaug pusė 4 sav. mažylių skirtingai reaguoja į mamą / tėtį ir nepažįstamus žmones: kai prisiartina mama ar tėtis, kūdikis paprastai nurimsta, užmezga akių kontaktą, kai kurie net nusišypso. Paprastai mažyliai ima šypsotis sulaukę maždaug 6 savaičių amžiaus. Jeigu vaikelis visu veidu parodo, kad yra patenkintas, galite džiaugtis – tai socialinė šypsena. Žinoma, kiekvienas vaikas pradės šypsotis, kai ateis tam laikas, …
Dabar vaikučio kojytės ir rankytės juda padrikai, bet po kokio mėnesio jo judesiai taps stabilesni, nes raumenys sutvirtės. Kol kas viena mėgstamiausių veiklų – čiulpti ir kramtyti savo rankas. Kai kurie naujagimiai triukšmingai kvėpuoja. Jų nosytės dar mažos, o į jas prisirenka drabužėlių, antklodės pūkelių, dulkelių. Stengdamasis iš visų jėgų kvėpuoti, vaikutis atrodo lyg sloguojantis. Tačiau iš tiesų tai ne sloga, viskas normalu. Dviejų savaičių naujagimis jau gali kartais pagauti mamos ar tėčio žvilgsnį. Išnaudokite tas akimirkas: dėmesingai žvelkite vaikučiui į akis, plačiai šypsokitės, palinksėkite ir t. t. Žinoma, naujagimis greitai nusisuks. Jis dar nemoka ilgai išlaikyti dėmesio. Vienas iš pirmųjų pojūčių, kuriuos turi naujagimiai – klausa. Tyrimai rodo, kad vidinė ausis – vienintelis jutiminis organas, kuris dar negimus visiškai susiformuoja. Tiesą sakant, dar nėštumo viduryje vidinė ausis jau yra tokio dydžio kaip suaugusio žmogaus. Uoslė atsiranda taip pat anksti. Tirti dviejų dienų naujagimiai smarkiai reagavo į aštrius kvapus, pvz., svogūną, actą, ir daug mažiau į malonius, pvz., saldymedį. Kituose tyrimuose penkių dienų naujagimis pasisukdavo į moters pienu suvilgytą skiautę, o dešimties dienų vaikutis mieliau …
