All posts filed under: Vaiko daiktai

„mažoji raidė“ glosto širdį magiškais siužetais ir pasakiškomis iliustracijomis

Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė“ „Svajonė“, „Lugai“ ir „Brunas“. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos. Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo. Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂 „Svajonė“ – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas“ 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom. „Brunas“ …

Knygelės mažučiams

Ar jūsų lentynoj jau yra šios knygos? Tuoj papasakosiu, kodėl jos ten turi būti, ypač jei turite 1-3 metų pypliuką. Dešimt dramblių taip ir nenuėjo į svečius pas kitus dešimt dramblių. Nors ne, tai pasaka be galo, nes grįžę namo jie nusprendė, kad labiausiai pasaulyje norėtų eiti į svečius! Tad knygelę vėl galima versti nuo pradžių. Tikroviškai pilki drambliai kaip tikri drambliai neturi vardų. Jie vadinasi Senelis Dramblys, Močiutė Dramblė, žinoma, Mama ir Tėtis, o jų vaikai – Mažiausias, Vos didesnis, Šiek tiek didesnė ir panašiai. Bet kaip tikri žmonės jie susižavi visokiais pašaliniais dalykais ir pameta pagrindinį tikslą: kažkam rūpi pažaisti su beždžioniuku, kažkam – pasitaškyti baloje ar pagainioti drugelį, Močiutė nepraeina nepaplepėjusi su vaikystės draugėmis, o Senelis imasi padėti kitiems drambliams sunkiame darbe, tad į svečius nueina tik Mama… Lūžk iš juoko, kai pirmoji atsilikusi ir paskutinė grįžusi į vorelę Močiutė nepatiki, kad su draugėm praleido visą dieną: „Nepasakok man pasakų, aš čia vos penkias minutes šnektelėjau“. O Mamą Dramblę nors prie žaizdos dėk – taip ji su meile susirenka visus savo paklydėlius. …

Višta, ežys ir visas kitas liksmas tvartas

Labai smagu atrast Laimos iš Mamukyno tekstą, kaip jie skaitė V. V. Landsbergio „Rudnosiuko istorijas“ ir perėjo prie D. Šukio „Vištos…“, nes tą patį vakarą mes su vaikais taip pat baigėme „Rudnosiuko istorijas“, bet skaitymui laiko dar buvo likę, tad vyresnėlis paprašė dar ko nors juokingo. Nu kas gi čia dar pas mus juokingo? Ir trumpo? Nes ne kažin kiek jau ir spėsim iki akys ims merktis. O taigi D. Šukio „Linksmojo tvarto nutikimai“! Ir tą vakarą mes būtent skaitėm apie vištą, kaip ir Laima 🙂 Nežinau, kuri iš šių knygelių buvo pirmoji, bet pradėti galima nuo bet kurios, nes veikėjai apipasakojami abiejose. Visi jie turi baisiai keistus vardus ir beveik visi iš P: Pelenona, Petrikis, Peletrūnija… Atsimint iš pradžių sunku, tačiau juk vaikų knygos skaitomos ne po vieną kartą, ar ne? 🙂 Čia kartais daug teksto, kartais mažai, o kartais ir visai nėra. Tačiau kiekvienas puslapis pilnas veiksmo, o šaržuoti piešiniai taip ir prašosi perkeliami į animaciją. Iš tiesų iš „Linksmojo tvarto“ išeitų puikus animacinis serialas, galintis konkuruoti su Aviuku Šonu: nėra jokios ypatingos …

Skaitom Debesėlį

Debesėlis, su kuriuo labai lengva susitapatinti trimečiui keturmečiui – mažas, dar nelabai ką moka ir dėl to jam nutinka kas nors nemalonaus. Jis įsipainioja į pušies viršūnę ir, žinoma, pradeda verkti… Pažiūrėkit, kaip įsipainioja: Keturi broliai – Rytas, Vakaras, Naktis ir Diena – kiekvienas užsiėmęs savo reikalais, bet… Jie juk broliai, todėl Rytas padeda Vakarui susidoroti su sunkia užduotimi, abu padeda sesei Dienai susigrąžinti pamestą žaislą, dėl kurio ji labai liūdi, visi gerbia Nakties miegą ir jos nežadina, galiausiai Diena padeda Rytui ir Vakarui išvaduoti iš pušies Debesėlį. „Skrisk, mažyli. Tu gali. Ir atmink, kad tankiausias pušies vainikas yra mūsų pačių baimė. Jei kartą ją nugalėsi – daugiau niekas tavęs nesulaikys.“ Puikiai tinka skaityti su skirtingo amžiaus vaikais: didesniems – sudėtingi, ilgi sakiniai ir nenuoseklus siužetas, mažesniems – pūkuota, minkšta kalba, visai mažiukams – vaizdūs paveikslėliai, kuriuose gali išskaityti dar šimtus įvairiausių istorijų. O paskutiniai keli puslapiai palikti pačiam vaikui spalvinti. Tarp esamų kontūrų galima pripiešti ir savo, o gal net parašyti Debesėlio istorijos tęsinį… O mane tai vilioja atvirukai iš šios knygelės iliustracijų… Jeigu …

Ir mes galėtume matyti taip, kaip Una

Tai Una – samurajaus ir gėlės dukra. Kaip romantiška, ar ne? Ji gyveno pasakų pasaulyje, kol nebuvo atsiųsta į Žemę taisyti reikalų. Ji turėjo nepaprastą galią: visada matė tik gerus dalykus. Iš pirmo žvilgsnio būtų galima pamanyti, kad tai nėra tokia naudinga galia kaip, pavyzdžiui, mokėti skraidyti arba valgyti sau į valias ir nestorėti, tačiau, giliau pažvelgus, Unos gebėjimas galėjo daryti stebuklus. Štai sutinka ji seną varną ir nustemba: tu toks gražus paukštis, tikriausiai povas! Anksčiau ketinusi burnoti varna suglumsta. „Povas? Mmm… Gal ir yra to panašumo?.. – susimąstė ir ėmė snapu šukuotis plunksnas. – Įdomu, kas toji Una? Kokia protinga mergaitė!“ Ji iš tiesų labai protinga, nes sugeba įžvelgti grožį, kur juo net nekvepia, o tada jis ima ir išsipildo, nes tiesiog nėra kitos išeities. Štai pasakų niekšelis Belzebubas ir Unos daryta jo nuotrauka: O čia ragana, kuri pirmai su keiksmais išspyrė katę ir užstaugė ant nelauktų svečių – Unos kompanijos: O čia – vilkas: Tiesa, jis nuo pat pradžių nebuvo piktas: – Netapau geru vilku, nes vaikystėje pernelyg daug laiko praleidau prie kompiuterio. …