All posts filed under: Vaiko lavinimas

Ką veikti vaikui ir su vaiku

Puiku, kai ateina lietingos dienos, o tu gauni štai tokią dovaną! Visa knyga skirta veikloms, kuriomis užsiims vaikas, kol tėvai tvarkosi buityje, arba žaisite kartu. Čia rasite ir darbelių, ir žaidimų, ir akademiškai lavinančių, ir gimtadieniams ar kitoms šventėms tinkančių veiklų, pačių įvairiausių – nuo muzikos iki maisto „gamybos”. Knyga prasideda plačia įžanga apie gyvenimą su vienų – trejų metų mažyliu: įžvalgomis, kaip pritaikyti namus, kad jam būtų ir saugu, ir įdomu, kaip tvarkytis su gausybe žaislų, kada žiūrėti televizorių, kaip greičiau sulaukti eilės pas gydytoją ir ką veikti lietingą dieną, kai nesinori kišti nosies iš namų. Čia aprašyti žaidimai ir užsiėmimai orientuoti į 1-3 metų vaiką, tačiau yra ir universalesnių. Štai šį bangų butelį galite mažyliui duoti jau gatavą, su darželinuku gaminti kartu, o pradinukui pasiūlyti priemonių ir idėją – pats pasidarys. Išbandysim rytoj! „Briedžio” serija „Pabučiuok mane”: Trish Kuffner Ką veikti su mažyliais? Carlos González Mano vaikas nieko nevalgo Carlos González Žindyti yra paprasta Carlos González Pabučiuok mane   Save Save

Lojalumo lipdukai smulkiajai motorikai

Nežinau, kaip jūs, bet aš renku visus lipdukus, kuriuos dalina prekybos centrai už apsipirkimus. Ne dėl to, kad paskui įsigyčiau atseit pigesnių peilių ar keptuvių, bet dėl to, kad juos klijuoti – puiki veikla. Tokius smulkius sulipinti į tam tikras vietas – puiki smulkiosios motorikos treniruotė darželinukams ar pradinukams. O smulkiąją motoriką naudinga lavinti tiek dėl pačių pirštelių miklumo, tiek dėl kalbos aparato, nes jie susiję. Kitas atvejis – tokia veikla, kur reikia dirbti labai atidžiai, susikaupus, ramina. Taigi kai užsiišdykauja, pervargsta, susipyksta, kviečiu užpildyti puslapį lipdukais. Labai gerai veikia. Save Save

Buvom bibliotekoj, knygų nematėm

Šiandien popietę praleidom Martyno Mažvydo bibliotekoje. Eina sau, koks ten modernas! Man labai patiko. Bet knygų neišsirinkom, nebuvo kada… Pradžioj dalyvavom knygos apie pelės ir dramblio draugystę pristatyme ir gaminome drambliškus laiškus geriausiems draugams. Paskui nuėjom į pačios bibliotekos dirbtuves „Pats sau”. Čia ir pramirkom iki bibliotekos uždarymo 🙂 Dirbtuvės ir namie dar nesibaigia, užtai jau dvi tūtelės PVA baigės… 🙂 Save

Akvareliniai dažai iš senų flomasterių

Atnaujindami piešimo priemones neskubėkite išmesti flomasterių. Nors, atrodo, nebepiešia, juose dar daug gyvybės! Šito išmokau iš tinklaraščio Happy Hoolygans. Nuobodžiausia dalis – surinkti gana daug flomasterių. O tada jau veiksmas: 1) išrūšiuojam pagal spalvas; 2) išardom, pasilikdami tik rašymo galiukus ir šerdeles. Kai kurių flomasterių galas atsikemša, bet kartais prireiks meistro įrankių, kurie flomasterį tiesiog sulaužytų (smagiausia dalis vaikams 🙂 ); Galiausiai turim flomasterių laužą ir išteptas rankas. (Čia mano rankos, vaikų geriau nerodyti 😀 ) 3) flomasterių vidurius užpilame vandeniu ir laukiame. Vanduo dažais tampa jau per kelias valandas, nors „chuliganai” rekomenduoja pamirkyti savaitę. Jie minkštąsias šerdeles dar ir susmulkina, kad daugiau spalvos atiduotų; 4) merkiam teptuką ir piešiame Spalvos išeina gaivios, vaiskios. Ir labai šlapios, todėl turbūt geriausiai tiktų piešti ant akvarelinio popieriaus – paprastas „susigarbanoja”. Bet mums ir taip buvo gražu! Nepanaudotus dažus „chuliganų” tinklaraštis siūlo uždaryti mažuose stiklainėliuose. Mes, kadangi nuo pat pradžių naudojome ne stiklainius, taip ir palikome. Kol atostogavom, vanduo išdžiūvo, liko tik pigmentas. Įpylėm vandens ir vėl turim dažus! O jei trūksta idėjų, ką piešti, pavartykite šią knygelę: …

Maži ir dideli iššūkiai

Šiandien aš savimi didžiuojuosi, nes man pavyko su visais trim vaikais tip top laiku ir be pykčių nuvažiuoti pas gydytoją! Viduriniajam reikėjo pas foniatrą – balso stygų specialistą. Jis nuo mažumės turi stiprų balsą, mėgsta muziką, tad praėjusį rudenį užrašiau į ankstyvojo muzikinio ugdymo klasę Liepaitėse. Neprašoviau, dainuot jam tikrai labai patinka. Dar užsispyrė išmokt groti smuiku. Taigi pavasarį dalyvavo Ąžuoliuko stojamuosiuose. Į Liepaites patekti buvo paprasta, matyt, jie labai norėjo margesnio, ne vien mergaičių kolektyvo. O Ąžuoliuke V. Miškinis į vaiką pasižiūrėjo labai rimtai. Sako, užkimęs, grįžkit su LOR pažyma. Nuvedžiau pas šeimos gydytoją, sako, gerklė vos vos paraudus, bet šiaip sveikas, negaliu siųst pas LOR. Einam su ta išvada į papildomą perklausą. V. Miškinis sako, paraudus gerklė – laikina, bet balsas džeržgia: arba iš prigimties toks, arba dėl charakterio, iš pasiutimo prarėktas. Ir davė mums trečią šansą rugsėjį. O taip, iš pasiutimo prarėktas – čia kaip tik apie mano vaiką. Jei jis ko supyksta, tai turbūt visas Vilnius girdi – rauda visu balsu ir specialiai dar užgarsina. Būtų smagu patekt į Ąžuoliuką ir …