All posts filed under: Vaiko lavinimas

Mokymasis per praktiką – Kaziuko mugė darželyje / mokykloje

Kaziuko mugė – man pats pačiausias renginys ugdymo įstaigoje, jei tik suaugusieji geba atiduoti veiksmą į vaikų rankas. Kai vaikai kasdieniame gyvenime yra tik norėtojai ir pirkėjai, šis renginys – vos ne vienintelis toks, kur vaikui geriausiai atsiskleidžia, kaip sukasi pasaulis, kaip uždirbami pinigai, kaip jų uždirbt daugiau, greičiau, su mažiau pastangų ir išlaidų. Ar bent jau kaip per daug neišleisti. Kaziuko mugės koncepcijų gali būti daug, bet dalyvio tikslas tas pats – uždirbti. Norint uždirbti, turi gerai suvokti, kas bus tavo pirkėjas, kas labiausiai virpins jo širdį, pro ką jis niekaip nepraeis. Žinoma, ir įsivertinti, kiek lėšų jis turės ar norės skirti. Šitą vaikui suvokti, aišku, sunku, bet pedagogai ir tėvai gali „pavairuoti“ tiek teikdami konkrečias idėjas mažesniems vaikams, tiek keldami klausimus didesniems. Taip pat reikia nepamiršti, kad Kaziuko mugė – tai prekyba savo dirbiniais, tad klausimas būsimam pardavėjui: ką tu gali pagaminti greitai, daug ir su mažomis finansinėmis sąnaudomis. Ne šiaip pagaminti, bet kad būtų patrauklu pirkėjui ir turėtų konkurencinį pranašumą tarp kitų: naudinga arba smagu, unikalu, protinga kaina. Čia prieštaraučiau tokiems šeimyniniams …

Ką vertingo ir smagaus skaitėme 2016-aisiais

Vienas didžiausių džiaugsmų tapus mama – kad gali „legaliai” skaityti vaikiškas knygas: pasinerti į paprastai nepaprastus nuotykius, juoktis iš kvailų pokštų, patikėti neįmanomu, susigraudinti dėl meilybių, žiūrinėti iliustracijas. Sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai perskaitėm per kuriuos metus, nes kai kurios knygos skaitomos vėl ir vėl keletą metų iš eilės, kitos po pirmo karto pasirodo nevertingos ir tuoj pat iškeliauja kitur laimės ieškoti. Bet skaitymo įspūdžiais norisi dalintis, tad atrinkau krūvelę, kuri labiausiai įsiminė iš 2016-ųjų metų skaitymų ir sudėliojau į TOP5 grupėmis. Tiesą sakant, derinti priešmokyklinuko ir pradinuko skonį bei teksto suvokimo galimybes buvo gana sudėtinga, tad čia rasite ir labai vaikiškų, ir gana rimtų knygų. Iš tiesų taip ir stengiuosi kaitalioti – imu vieną knygą labiau orientuotą į vieną, paskui – labiau orientuotą į kitą klausytoją, o kartais skaitom kelias iš karto: gabalėlį iš vienos ir gabalėlį iš kitos. Taigi… #5 „Vaikų pasaka” (Vyturys, 1990) – tai liaudies pasaka iš archyvo. Prisimenu šią pasaką iš darželio, bet pati neturėjau, pirkau Mamų mugėje. Ėmiau dėl to, kad parašytas gana linksmas tekstas didelėmis raidėmis, tad mano pradedančiajam …

Adventas – gera proga veikloms kartu

Man adventas – proga pagalvoti apie artimus. Iš pradžių – vaikus: kokį gi jiems advento kalendorių sukonstruoti, užsakyti ar nupirkti? Tada advento užduotėlėse įpinti ir kitus: laiškas seneliams, dovanėlė krikštatėviams ir pan. Šįmet adventas prasideda lapkričio 30 d. Jau visai ant nosies. Bet vaikai – dičkiai, tad ir stebuklų mažiau. Užduotėlės nebepasiteisina, saldainių kasdien nenoriu duoti, tad šįmet negaminsiu advento kalendoriaus. Nupirkau tokį, kuris be saldainių. Būtų be proto brangus, jei litais, bet eurais aš vis dar nesusigaudau, tai ėmiau ir nupirkau. Bet va, yra žmonių, kurie ne tik saviškiais, bet ir kitais pasirūpina: tinklaraštis „Su Vaikais” paruošė visą e-knygą/advento kalendorių, pilną tiek informacijos, tiek įvairių veiklų, ar kaip pasigaminti savo advento kalendorių. Šiek tiek minčių tiek pačiam kalendoriui, tiek kas jame gali būti valgoma ir nevalgoma, rasite „Gimtadienio mugėje”. O Minimukų namukai kažkur pasigavo idėją, kurią gaminome pernai, ir rengia visiems tokius advento kalendorius/miestus – juos galima bus įsigyti. Vis dėlto norėčiau namuose įkurdinti advento vainiką su žvakėmis ir būtinai darysime kalėdinių atviručių dirbtuves. Dar neapsisprendžiau dėl konkretaus darbelio, bet į akį labiausiai krito …

Ką veikiame gūdžiais vakarais

Smagiausia, bet sudėtingiausiai įgyvendinama šeimos veikla man – stalo žaidimai. Mes jų turim daug ir įvairių, visi mėgstam žaisti, bet sunku suderinti, kad visi tuo pat metu turėtų laiko ir noro žaisti tą patį. O kai kurie geri žaidimai taip ir neturi šanso būti dažnai žaidžiami, nes ten reikia gerai pasukti galvą, o vakare galvos sukti jau visai nebesinori. Tai imam ką nors paprasto, pavyzdžiui, „Sudėk keturis“ arba „Blitz“. Be to, ką moko stalo žaidimai: laikytis taisyklių, palaukti savo eilės, įvertinti aplinkybes, greitai reaguoti, susitaikyti su nesėkme, būti pakančiam kitiems, tai dar yra puikus metas ko nors gero užkrimsti. Kai esi įsitraukęs į kokią veiklą, valgai nejučia. Ir nejučia prišlamšti vitaminų su pjaustytais obuoliais ar kriaušėmis. O jei turi SMART formos vitaminų, tai nei plauti, nei pjaustyti, tiesiog duodi ir vaikai siurbia pasimėgaudami. Ir vis galvoju: kodėl jie stalo? Pas mus dažniausiai būna grindų žaidimai. Užtat stalo knygos. Ilgai ruošiausi įrengti skaitymo kampelį: kilimas, pagalvėlės ir krūvelė knygų. Bet nejučia įsirengėm skaitymo stalą ir jis tikrai pasiteisina!

Leiskite jiems mokytis

18 a. svarbiausia buvo turėti žemės, 19 a. – kapitalo, o 21 a. – žinių. Todėl tėvai ir visuomenė dabar stengiasi paankstinti ir paspartinti vaikų mokymąsi. Tačiau formalus mokymasis, specialios pamokėlės ir į konkretų įgūdį nukreiptos užduotėlės nepasiekia reikiamų tikslų. Kai dar nebuvo mokyklų, vaikai taip pat mokydavosi, tačiau mokymosi procesas buvo kitoks: jie stebėdavo suaugusiuosius ir žaisdavo su jų įrankiais. Šiais laikais vaikai tokiu pat būdu gali išmokti visokiausių dalykų: nuo namų tvarkymo iki mašinos taisymo. Imitaciniu būdu mokosi net patys mažiausi vaikai. 1988 m. buvo atlikti eksperimentiniai tyrimai su 14 mėn. kūdikiais. Jie matė, kaip moteris paliečia kakta dėžę ir ji ima šviesti. Po savaitės pamatę tokią pačią dėžę, dauguma kūdikių lietė ją kakta, kad įjungtų joje šviesą. Eksperimentas buvo pakartotas 2002 m. Tada moteris palietė dėžę kakta, o jos rankos buvo apvyniotos medžiaga. Kūdikiai tai pastebėjo ir suprato, kodėl moteris liečia dėžę kakta. Todėl pamatę tokią dėžę patys, ją liesdavo rankomis. 2013 m. eksperimentas buvo vėl pakartotas. Šįkart moteris iš pradžių pasakydavo ką darys, o paskui paliesdavo dėžę kakta. Kai ji kalbėdavo …