All posts tagged: 24 mėn. vaikas

Mažasis darbelių dirbėjas

Kai pradėjo lankyti darželį, Varliukui, ko gero, labiausiai patiko darbeliai. Tiesiog mes namie praktiškai nieko nesam darę, nes man nepavykdavo jo tuo sudominti. O daržely, matyt, dėl to, kad daro visi, tai pasirodė be galo įdomu. Bene pirmasis darbelis buvo iš kankorėžio, judančių akyčių ir dviejų popieriaus gabaliukų suklijuota būtybė, pagal aprašymą savaitės planuose – pelėda, bet man labiau priminė kokį peliuką. Kaip vaikas didžiavosi: „Čia aš padariau!!” Nešė namo iškėlęs. Pabuvo namie keletą dienų eksponatas, paskui Varliukas nusikėlė jį nuo baro, nulupo popieriaus

Apie 24-25 mėn. vaiką (dveji metai ir truputis)

Iškart po to, kai prieš kelis mėnesius rašiau, jog mūsų Varliukas labai mažas, jis staiga ėmė ir užaugo. Iš pradžių užaugo mūsų su tėčiu akyse, o paskui pradėjo pats valgyti, baisiai daug šnekėti, pastarosiomis dienomis nustebino pats susiradęs ir apsimovęs kelnes. „Mūsų brolis – jau didelis vyras!”, konstatavo

Skaitome: J. Donaldson „Ilgaausės pogulis” ir „Kiaulytė žaidžia slėpynių”

Prieš kurį laiką gavome dovanų dvi anglų rašytojos Julios Donaldson storalapes knygeles „Ilgaausės pogulis“ ir „Kiaulytė žaidžia slėpynių“. Abiejų istorijos geros, dydis (maždaug suaugusiojo plaštaka) puikiai tinka kelionei ar laukti prie gydytojo kabineto. Namams norėčiau didesnio formato, bet ir tokios susilaukia susidomėjimo bangų, kai nereikia nieko kito, tik apie Ilgaausę, paskui apie Kiaulytę, paskui vėl apie Ilgaausę ir vėl apie Kiaulytę ir taip, kol baigiasi mamos kantrybė 🙂

Jaunėlio adaptacija darželyje

Kai aš išėjau į darbą, tą pačią dieną ir mažėlis išėjo į darželį. Teisingai patariama pradėti darželį bent kelias savaites iki mamos darbo, tačiau šį pamokymą praleidau grynai dėl ekonominių sumetimų. Vietoj to, mano prašymu tėtukas pasiėmė savaitės atostogas ir praleido jas darželyje su vaiku. Išankstinių lūkesčių neturėjau jokių. Galima buvo tikėtis, kad darželyje jaunėlis jausis gerai, nes jį jau

Ate, darželi!

Rugsėjis ant nosies, visi sako „labas” darželiams, mokykloms, darbams, o mes su darželiu atsisveikinam. Mūsų auklytė išsikrausto ir daugiau šio darželio nebebus… Lankėm jį visą vasarą. Iš pradžių mėginom pabūti kelias dienas po pusę dienos, bet galiausiai likom prie varianto kelias dienas po kelias valandas, kol aš su kitom nėštukėm pasimankštinsiu baseine. Kaip viena draugė juokais sumetė, lankėm ne darželį, o būrelį 🙂 Tačiau vis tiek lankėm. Ir dar bent mėnesiuką lankytumėm. Deja. Kelis pirmus kartus vaikas ten jautėsi fantastiškai. Paskui, matyt, susiprato, kad su svetimais žmonėmis lieka vienas, be mamos. Tada kurį laiką darželį lankėm dviese. Galiausiai be pretenzijų pasilikdavo kelioms valandoms ir net yra buvę atvejų, kai reikėjo įkalbinėti eiti namo. Net ant grindų krito ir verkė! Paskui darželis atostogavo, vėliau – mes. Išėjo iiilgos atostogos, po kurių vėl atsinaujino ašaros. Ir dar smarkesnės nei prieš tai! Prasidėjo ir kalbos, kad „nenoriu eiti pas Eliją ir Dominyką, ir tetą” (auklytė ir vaikai). Kaip ir anksčiau, pirmas droždavo auklytės laiptinės link, su entuziazmu lipdavo laiptais, spausdavo lifto mygtukus, bet kai prieidavom prie buto durų, …