Ruošiamės adventui – kalendoriai
Daug metų iš eilės prieš Kalėdas įsigydavome Supergarden advento kalendorių. Bet šįmet bus kitaip!
Daug metų iš eilės prieš Kalėdas įsigydavome Supergarden advento kalendorių. Bet šįmet bus kitaip!
Adventas šįmet prasideda gruodžio 3 d., tad dar yra keletas naktų ką nors sugalvoti ir sumeistrauti. Aš pirmąjį advento kaledorių gaminau, kai pirmagimiui berods buvo treji. Ant dviejų A3 popieriaus lapų nupiešiau angelą, o jo drabužius apkabinėjau vokeliais. Čia paveikslėlyje jų tik 20, nes 4 jau nukabinti 😉 Vokelyje buvo supakuotas raštelis su užduotėle ir mažas šokoladukas, išimtas iš eilinio prekybcentrinio advento kalendoriaus. Dienas šis kalendorius skaičiavo atbulai. T. y. – kiek liko iki Kalėdų ryto. Trimetis buvo gavęs štai kokių užduočių (ne eilės tvarka): Nupiešti piešinį tėčiui / močiutei / seneliui. Duoti bučkį tėčiui / mamai / broliui. Atlikti užduotėlę iš užduočių knygelės. Pasvajoti, kuo norėtų būti užaugęs. Pasiūlyti broliui žaislą. Paklausti tėčio, kaip jis gyvena? Pasakyti eilėraštį. Nusiplauti rankas su muilu. Sugalvoti du žodžius iš raidės… Pastatyti aukštą aukštą bokštą iš Lego. Pačiam apsimauti kelnes. Paskaityti knygelę. Padaryti mankštą su tėčiu. Pastriksėti ant vienos kojos. Suskaičiuoti, kiek dienų liko iki Kalėdų. Aplankyti prakartėlę bažnyčioj. Užduotis specialiai dėjau taip, kad darbo dienomis būtų greičiau įveikiamos, paprastesnės, o savaitgaliais ilgesnės, reikalaujančios daugiau kruopštumo. Daugiau apie …
Man adventas – proga pagalvoti apie artimus. Iš pradžių – vaikus: kokį gi jiems advento kalendorių sukonstruoti, užsakyti ar nupirkti? Tada advento užduotėlėse įpinti ir kitus: laiškas seneliams, dovanėlė krikštatėviams ir pan. Šįmet adventas prasideda lapkričio 30 d. Jau visai ant nosies. Bet vaikai – dičkiai, tad ir stebuklų mažiau. Užduotėlės nebepasiteisina, saldainių kasdien nenoriu duoti, tad šįmet negaminsiu advento kalendoriaus. Nupirkau tokį, kuris be saldainių. Būtų be proto brangus, jei litais, bet eurais aš vis dar nesusigaudau, tai ėmiau ir nupirkau. Bet va, yra žmonių, kurie ne tik saviškiais, bet ir kitais pasirūpina: tinklaraštis „Su Vaikais” paruošė visą e-knygą/advento kalendorių, pilną tiek informacijos, tiek įvairių veiklų, ar kaip pasigaminti savo advento kalendorių. Šiek tiek minčių tiek pačiam kalendoriui, tiek kas jame gali būti valgoma ir nevalgoma, rasite „Gimtadienio mugėje”. O Minimukų namukai kažkur pasigavo idėją, kurią gaminome pernai, ir rengia visiems tokius advento kalendorius/miestus – juos galima bus įsigyti. Vis dėlto norėčiau namuose įkurdinti advento vainiką su žvakėmis ir būtinai darysime kalėdinių atviručių dirbtuves. Dar neapsisprendžiau dėl konkretaus darbelio, bet į akį labiausiai krito …
Įkvėpta štai šio Angelo mamos advento kalendoriaus, pernai pagaliau jam ryžausi. Tai, žinoma, tikro dailininko pieštas, tikro maketuotojo maketuotas ir tikroje spaustuvėje spausdintas „susikonstruok pats” variantas, o aš nusprendžiau, kad pasidarysiu pati. Dar gi iš antrinių žaliavų. Specialiai tam neišmesdavau vienkartinių kavos puodelių, kaupiau įvairias dėžutes, kol iki gruodžio turėjau jų 24. Išdėsčiau jas ant ilgo popieriaus lapo (iš Ikėjos ritinio), kad susiformuotų kvartaliukai, gatvės su šaligatviais ir mašinų stovėjimo aikštelės, taip pat numačiau vietą urbanistinėms „žaliosioms zonoms”: Kalėdų eglutei, skulptūroms. Išdėstytus dalykus apibraukiau pieštuku, paskui numatytas linijas paryškinau akvarele. Tada prasidėjo pievelių, šaligatvių ir kelių piešimas, prie kurio noriai prisidėjo vaikai. O aš gaminau namelius. Vienspalviams indeliams užteko prilipinti ar nupiešti langus (kai kuriuos dekoravo vaikai), labai reklaminius apklijavau laikraščiu ar margu popieriumi. Kiekvienas namelis gavo stilizuotą numerį, iškirptą iš kažkokio laikraštuko. Taip mūsų virtuvės baras tapo Kalėdiniu miestu, gal ne itin šventišku, bet mielu. Užduotėles ir saldainius sudėjom tiesiog po indeliais, bet mažai jie domino vaikus. Viską nurungė Geradarių advento kalendorius, kur nykštukų pirštinėlėse vaikai kasryt tiesiog rasdavo po saldainį. Tačiau su mašinėlėmis …
Vakar, kaip dera tikrai žiemai, ėmė ir pradėjo snigti. Gaila, kad ant žemės nė viena snaigė neužsiliko – jau