Ugdymo šeimoje nuotykis: pradžia
Pas mus kitokia Rugsėjo 1-oji, nauji iššūkiai kaip pradėjus pirmą klasę. Nes mes pradedam… namų mokymą.
Pas mus kitokia Rugsėjo 1-oji, nauji iššūkiai kaip pradėjus pirmą klasę. Nes mes pradedam… namų mokymą.
Po Naujųjų metų jaučiuosi truputį užsienyje: pinigai ne tie, kainos kitokios. Pagaunu save nerimastingai skaitančią informacinius užrašus: gal jau pasikeitė jų lietuviški žodžiai į kokius nors užsienietiškus… Ne, vis dar Lietuva, vis dar lietuviškai, tik vis mažiau esam koks nors Dievo užmirštas užkampis. Ir šėlstam savo arenose su Kylie Minogue, Enrique Iglesias, Macy Gray, Robbie Williams, ir žvanginam eurais (su vyčiu kitoj pusėj; smagu bus jų pabarstyt po pasaulį), ir budinam švietimą iš žiemos miego su idėjom ir entuziazmu – lygiai kaip kitose nuolat linksniuojamose šalyse. Diena konferencijoje TEDxKids@Vilnius. Day in Future School vėl padvelkė tuo pusiau užsienio aromatu. Tai, ką kartkartėm pasižiūri internete kaip VAU!, staiga stebi gyvai tiesiai prieš nosį, o pranešėjo užsidegimas tykšta tiesiai ant tavęs kaip baseino vanduo per delfinų šou. Žmonės yra neįtikėtini tuo, ką jie gali išmokti, sugalvoti, sumeistrauti ir ypač tuo, kaip gali uždegti vien kalbėdami apie tai tinkamai sustyguotoje aplinkoje. Juk norim, kad mūsų vaiko mokytojas būtų 100% atsidavęs, aistringai pasinėręs į savo sritį, nuolat siurbtų naujas idėjas ir trykštų energija klasėje, dėstė Austėja Landsbergienė, bet jei …
Aš, kaip tikras šiuolaikinis žmogus, domiuosi visokiom naujovėm, išeinančiom iš tradicinių normų ribų. Kol vaikai buvo maži, namie karaliavo gestų kalba ir medžiaginiai vystyklai, neleidome į standartinį darželį, dabar imu domėtis netradiciniu mokyklinio amžiaus ugdymu: homeschooling (namų mokymu), unschooling (nemokyklinimu) ir pan. Dar nesu tiek įsigilinusi, kad galėčiau smarkiai apie tai postringauti, bet yra Lietuvoje žmonių, kurie jaučiasi tame labai drąsūs. LUNI organizuoja įvairių įdomybių ir mano akis užkliuvo už seminaro (ar kaip jį pavadinus) apie nemokyklinimą. Įdomu, kaip žmonės Lietuvoje su tuo gyvena. O pasirodo, niekaip. Ponas Giedrius pasakojo savo patirtį. Buvo taip užtikrintas savo keliu ir taip nieko nežinojo, kas vyksta aplinkui, (net apie kitus žmones, užsiimančius panašiu alternatyviu švietimu,) kad iškart kėlė norą prieštarauti tokiam bukam kategoriškumui. Jis dėstė, koks buvo nelaimingas darželyje ir mokykloj. Nemanau, kad dėl to kalta švietimo sistema. Veikiau – jo tėvai, kurie neskyrė vaikui pakankamai dėmesio. Arba platesnė sistema, dėl kurios tėvai turėjo daug dirbti ir negalėjo skirti vaikui pakankamai dėmesio. Arba dar platesnė sistema, dėl kurios buvo manoma, kad vaikai auga patys sau vieni ir nelenda …