Kai sugalvojau rašyti apie Juliją & Co., tai tebuvo Julija ir Darius, siuvantys sauskelnes ir atprastukes. Dabar jų veikla, kuri niekad neturėjo ambicijų išaugti į didelį verslą, įgyja vis didesnį pagreitį – šiandien Julijai & Co. siuva 5 žmonės, o asortimentas nuo sauskelnių išaugo iki įvairiausių priedų vystyklystei ir mamystei,
Netikėtai pasidaviau provokacijai ir šiandien sudalyvavau Vystyklų dienų turgelyje kaip pardavėja. Niekad nieko gyvai nesu pardavinėjus, išskyrus knygas Knygų mugėj, tad man tai – visiškai nauja patirtis. Džiugi, sakyčiau! Nes iš visko, ką buvau atsinešus, namo parsinešiau tik 1 viršutines prilaikančias kelnaites 🙂 Aišku, ne kalną ir turėjau. Tiesiog kas buvo atlikę ir nenešiota. O susidomėjimas japoniškais išmislais – nemažas. Jei kas nori užsiimt prekyba, tai pasakysiu tiekėjus. Esu išbandžius ir dar geresnių gėrių, nei kad buvau atsinešus, taip kad kreipkitės 😀 O turgelis buvo toks jaukus ir mielas, ne taip gausus pardavėjų, kaip gausus pirkėjų, tarp kurių – ne tik pilvukai, visokio mažumo mažuliukai, bet ir tėčiai! Pati irgi nelikau
Kai anąkart nieko neišėjo su pratinimusi prie puodo, galvojau, kad gal vaikui nepatinka puodas, nepatogus. Išnaršiau internetines parduotuves ir radau visokių su kopėtėlėm, su kiškio ausim, ergonomiškų ir kokių tik nori, bet galiausiai nusprendžiau, kad visko nesusipirksi, bus geras puodas tas, kurį turim, tik reikia daugiau kantrybės. Dar mintyje buvo kokie nors tos temos „edukaciniai“ filmukai ir knygelės, tačiau mūsų pypliaus amžiui tinkamo filmuko neradau, o knygelės neprisiruošiau parsisiųsti. Taip besvarstant , ką čia toliau daryti, Lietuvą užplūdo didžiuliai karščiai ir nori nenori atėjo metas antram bandymui gyventi be pampersų. Tiesiog širdis neleido laikyti vaiko juose per tokius karščius. Šį kartą nusprendžiau elgtis kaip mamos, su kuriomis per tą laiką teko bendrauti, – nebenaudoti vienakartinių sauskelnių iš viso: nei miegui, nei išvykoms – niekam, kad nebūtų jokių pagundų tėvams ir jokių nesusipratimų vaikui, kodėl kartais galima pridaryti į kelnes, o kartais ne. Ir nuolat sodinti vaiką ant puodo. Iš pradžių nerimą kėlė nakties metas – neturiu tiek paklodžių, kad galima būtų kasdien keisti ir turėti sausų, bet to ir neprireikė. Svarbu neleisti per ilgai vaikui …
Kai pasakai sau, nuo pirmadienio viskas kitaip, žiūrėk, nuo kokio trečio pirmadienio ir pavyksta 🙂 Aš nutariau pasakyti ne pampersams (pampersais vadinu vienkartines sauskelnes) ir jei ne pereiti prie puoduko, tai bent grįžti prie medžiaginių sauskelnių. Tiesa, dabar jau naudojame ne sauskelnes, o taip vadinamas atprastukes – daugiasluoksnes apatines kelnaites. Jos greičiau nusimauna / užsimauna (ypač aktualu bėgant prie puoduko), namie prie jų nereikia mauti papildomo neperšlampamo sluoksnio (tas irgi palengvina numovimą / užmovimą), iš jų nepalyginamai lengviau išsiplauna kakutis negu iš bambukinių sauskelnių, kurias naudojome. Atprastukių turime įvairių: nuo vienasluoksnių, kurios nelabai skaitosi už atprastukes, iki šešiasluoksnių. Ir dar paprastų kelnaičių. Šias visas apatinių kelnaičių atmainas „eksperimente” skaičiavau kaip kelnaites, neskirdama, kelių sluoksnių ar be jokių sluoksnių jos buvo. Atprastukės būna paprastos ir išverčiamos Išverčiamas lengviau išplauti ir jos greičiau džiūsta, kai išverti, bet mes tokių kažkodėl neesam įsigiję, o paprastos atprastukės mums džiūna maždaug 1,5-2 dienas. Tačiau tai ne bėda, nes turim jų visą kalną 🙂 Tiesa, dar labai smagiai naudojam tokias japoniškas kelnaites su įklotukais: Tik mūsų žydros 😉 Turim dvejas malonios, …
